– Generole, praėjo septyneri metai, ir vėl bus pradėtas šauktinių kvietimas. Manote, bus geriau?
– Šiandien neturime kitos išeities, geopolitinė situacija aplink Lietuvą yra pakankamai pavojinga, ir mes turime turėti sukomplektuotą kariuomenę. Turėjome planą, priimtą pernai rugpjūtį Valstybės gynimo taryboje, kuriame numatėme formuoti kariuomenę, remiantis profesionalais, – kasmet po 450 karių. Tikslą galėjome pasiekti tik iki 2020 metų. Tačiau situacija aplink Lietuvą sudėtinga, ji netampa ramesnė, todėl ir buvo priimtas sprendimas sukomplektuoti kariuomenę greičiau, kariuomenės dalinius suformuoti 90–100 procentų ir pradėti rengti rezervą.
– Kiek šiuo metu kariuomenėje yra žmonių ir kokios yra galimybės?
– Dešimt batalionų, iš kurių 6 yra pėstininkų ir 4 – logistinės bei ugnies paramos, yra sukomplektuoti 35–40 procentų. Tokie skaičiai mūsų netenkina, turime kiek įmanoma greičiau situaciją pagerinti.
– 35 procentai yra 8,5 tūkstančio kariškių?
– Taip, tačiau aš kalbu tik apie sausumos pajėgų batalionus, kurie yra patys svarbiausi įvykus konfliktui. Jie spręstų pagrindinius uždavinius ginant šalį. Kai kurie batalionai sukomplektuoti per 50 procentų – du „Birutės“ ir „Algirdo“ batalionai, tačiau yra ir tokių, kurie sukomplektuoti vos 18 procentų. Taigi, tokia padėtis mūsų tikrai netenkina.
– Kokio dydžio yra pilnas kariuomenės komplektas?
– Vienas batalionas – nuo 700 iki 800 karių. Iš viso – apie 20 tūkstančių.
– Tai jau solidu.
– Žiūrint, su kuo lyginsi. Tačiau Lietuvai tai išties solidus skaičius.
– Šauktiniai yra pigesnis būdas didinti kariuomenę ir rezervą negu formuoti profesionalią?
– Tai yra daug greitesnis ir šiek tiek pigesnis būdas. Šauktinio kario išlaikymas yra dvigubai pigesnis nei profesionalo. Tačiau svarbiausia, kad dalinius reikia suformuoti kiek įmanoma greičiau. Žinoma, kyla įvairių diskusijų, kad negalima lyginti šauktinio ir profesionalo, nes pastarasis yra pranašesnis ir panašiai. Tačiau apie tai dabar negalvojame. Juk šauktinis karys per 9 mėnesius praeis visą kovinio rengimo kursą ir bus rezerve, bus pasiekiamas penkerius metus, jam jau nebereikės individualių įgūdžių atnaujinimo kurso.
Išleidę vieną laidą jau turėsime apie 3 tūkstančius karių, tada imsime kitus 3 tūkstančius ir t. t. Manome, kad jau po penkerių metų turėsime sukomplektuotą kariuomenę ir apie 16–17 tūkstančių rezervo. Kasmet planuojame kviesti nuo 3 iki 3,5 tūkstančio šauktinių – tikslus skaičius priklausys nuo to, kaip seksis formuoti profesionalų kariuomenę. Kai kurie daliniai ir liks sudaryti tik iš profesionalų, niekas nesiruošia jų paleisti. Ankstesnė praktika rodo, kad apie 80 procentų šauktinių nori likti kariuomenėje. Tokiu būdu mes jau esame suformavę seržantų korpusą, kuris šiuos metu yra didžiausia dalis Lietuvos kariuomenėje.
– Kaip vyks šaukimas? Ar bus kompiuterinė programa, kuri atsitiktinai atrinks jaunuolius nuo 19 iki 26 metų?
– Taip, bus atrenkami tie, kurie gali tarnauti: yra sveiki, neturi šeimos problemų, neteisti. Iš šių žmonių bus suformuotas tam tikras kontingentas ir atrankos būdu, stebint visuomenės atstovams, mes pasirinktinai pakviesime tiek karių, kiek mums reikia.
– Savanorius priimsite?
– Be abejonės. Jiems bus teikiamas prioritetas – jeigu jie pareikš norą tarnauti ir atitiks reikalavimus, juos priimsime pirmiausia.
– Ar šauktiniams, atitarnavusiems kariuomenėje, bus taikoma kokių nors lengvatų?
– Kol kas to nesvarstėme. Turime Rukloje būtinąjį kario kursą, kur yra taikoma nemažai privilegijų. Svarstysime, ar keisime, ar išplėsime. Kol kas turime kitų svarbesnių darbų.
– Telefonu kalbame su krašto apsaugos ministru. Pone Olekai, dar prieš mėnesį Jūs buvote gana skeptiškai nusiteikęs dėl šauktinių kvietimo į kariuomenę. Kas Jus privertė pakeisti nuomonę?
J. Olekas: Aš ir šiandien manau, kad profesionali kariuomenė galėtų būti geriau pasirengus ir turėti daugiau praktikos ginant mūsų šalį, tačiau per ketverius metus susidariusi duobė – finansavimo, komplektavimo, modernizavimo, yra ne taip lengvai padengiama profesionalais. Skaičiai, kuriuos minėjo kariuomenės vadas, yra dvigubai didesni nei prieš porą metų, tačiau jie mūsų netenkina. Turime imtis ryžtingų žingsnių ir laikinai, kol sukomplektuosim profesionalų kariuomenę, reikia dalinius užpildyti šauktiniais.
– Aktualus klausimas yra finansavimas. Ar po šio sprendimo keisis prioritetai, nes žmogiškieji ištekliai tampa brangesni ir mažiau pinigų lieka įrangai?
J. Olekas: Manome išsiversti su lėšomis iš vidinių rezervų, skirtų personalui. Jei neužteks, žiūrėsime. Manau, ir kitąmet bus vykdomas partijų susitarimas dėl tolimesnio finansavimo didinimo ir viskas išsispręs savaime.
– Jau šiemet planuojate pašaukti apie 3–3,5 tūkstančio jaunuolių?
– Taip, greičiausiai tai įvyks rugpjūčio–rugsėjo mėnesį. Ir prieš Naujuosius metus planuojame šaukti dar kartą, kad vyktų tam tikra kaita, nes negalima visų vienu metu pašaukti ir paleisti, tie dalykai turi būti sutvarkyti.
– Pone Žukai, šaukimo į privalomąją karinę tarnybą atnaujinimas turbūt nėra populiarus sprendimas visuomenėje?
– Prievolės įvedimas niekada nebūna populiarus, bet aš labai gera atsimenu 1990–1991 metus, kai prasidėjo pirmas šaukimas į Lietuvos kariuomenę. Entuziazmas buvo labai didelis. Tada Lietuvai grėsė pavojai, čia stovėjo svetima kariuomenė. Panaši situacija ir šiandien. Tikiuosi, kad didžiajai daugumai jaunuolių bus garbė tarnauti Lietuvos kariuomenėje, jie aukos savo asmeninį laiką ir atliks prievolę Tėvynei. Tai nepaprastai gražūs dalykai. 9 mėnesiai tikrai neilgas laikotarpis, tiek trunka vienas futbolo sezonas, ir tuos mėnesius praleisti tarnaujant savo šaliai yra kilnu.
– Portalas Delfi.lt skelbia visuomenės nuomonės apklausas. Rezultatai yra labai pozityvūs: į klausimą, ar eitų ginti Tėvynės agresijos atveju, 57 procentai respondentų atsakė teigiamai. Tai yra antras rezultatas nuo 1990 metų. Tai Jus džiugina?
– Taip, nes visuomenė ir jaunimas adekvačiai vertina situaciją, kurioje atsidūrė mūsų šalis ir mūsų regionas. Žmonės jaučia tam tikrą nerimą, pavojų ir galvoja, kaip jį pašalinti. Minėti skaičiai gerai nuteikia ir leidžia daryti prielaidą, kad ir savanorių bus pakankamai. Patriotinis pakilimas tikrai jaučiamas – tai matome ir Šaulių sąjungoje, kitose organizacijose. Žmonės nori bendrauti su kariuomene, dalyvauti pratybose. Tai rodo, kad žmonės moka susitelkti pavojaus akivaizdoje.
