Apie tai, kokią grėsmę Lietuvai kelia Baltarusijos ir Rusijos veiksmai kalbėjosi TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė su Lietuvos kariuomenės vadu V. Rupšiu.
Savaitgalį Baltarusijoje įvesta aukščiausia kovinė parengtis, vėliau karinė parengtis. Ką mums tai reiškia?
Tai reiškia, kad jau reikia susirūpinti. Reiškia, kad yra atsiradę kažkokie rizikos faktoriai. Tai reiškia, kad siunčiamas signalas, kad kaimyninė valstybė turi kažkokį sumanymą ir prasidėjo kažkoks šio sumanymo įgyvendinimas.
Kaip mes reaguojame, ką mes darome? Skamba grėsmingai: Druskininkuose gyvenantys žmonės rašo, kad esą jau girdi A. Lukašenkos tankus.
Ne paslaptis, kad A. Lukašenkos tankus jie gali girdėti. Ir artilerija gali girdėti. Dėl to, kad jie yra susikoncentravę, kaip ir oficialiai jie paskelbė (apie – red. past) Gožos mokomąjį poligoną. Ten vykdo treniruotes ir pratybas. Tai yra oficialiai paskelbta paties A. Lukašenkos ir jų gynybos ministerijos, ir jie (žmonės – red. past.) tikrai girdi.
Tai tikrai susirūpinti žmonėms reikia tiek, kad kaimyninė valstybė išvedė ginkluotųjų pajėgų dalį, tikrai ne pačią didžiausią dalį, į šalimais esantį mokomąjį rajoną ir ten treniruojasi.
Kokia mūsų reakciją į tai?
Mūsų, valstybės reakcija yra aiški ir valstybės vadovai – tiek prezidentas, tiek premjeras ir Seimo nariai –yra išsakę savo reakciją politiniame lygmenyje. Kariniame lygmeny mūsų reakcija yra adekvati šitai situacijai, mūsų reakcija yra ne tik nacionaliniame arba nacionalinio ginkluotojų pajėgų kariuomenės lygmeny, bet ir NATO.
Reikia nepamiršti – mes esame Šiaurės Atlanto aljanso nariai.
Sakote, kad reakcija yra adekvati, tai kokia ji? Ar tai reiškia, kad karių daugiau, gal artimiausiu metu NATO sąjungininkų pas mus bus daugiau? Ar mes karine prasme ruošiamės, ar kažką papildomai darome, ar tiesiog kol kas stebime?
Aš galiu pasakyti dabar iš esamų duomenų – tiek, kiek turim. Disponuojame šitais duomenimis iš atvirų ir neatvirų šaltinių, tai tiesioginės, karinės grėsmės šiai dienai nėra. Kad gali būti įvairių atvejų, klostytis įvairių scenarijų – ar tai sąmoningai, nesąmoningai kažkokie incidentai gali kilti, tikrai mes tam esame pasiruošę. Ir Lietuvos kariuomenė yra pasiruošusi nedelsiant reaguoti.
Ar tai reiškia, kad ir mūsų kariuomenėje yra kažkokia ypatinga parengtis?
Aš sakyčiau taip viešai, kad tai yra adekvati karinės ar kovinės parengties padėtis šitai esamai situacijai.
Bet sustiprinta kovinė parengtis?
Taip, yra ir sustiprintų vietų.
Mes matome vaikštantį A. Lukašenką su automatu. Kokia tai žinutė ir galbūt mes kažkaip papildomai reaguojame?
Aš galiu pajuokauti, kad, greičiausiai, automatą pasiėmęs jis (A. Lukašenka – red. past.) Lietuvos nepuls. Tai šita žinutė yra, greičiausiai, nukreipta savo gyventojams, tai Baltarusijos piliečiams ir esantiems Baltarusijoje. Taip pat, greičiausiai, tai žinutė ir jėgos struktūroms, kad jis kartu su jais.
Aišku, neatmetama galimybė, kad tos situacijos saugumo prezidento rūmuose arba tose vietose, kur jis pasirodė su tuo automatu, negaliu vertinti, kad jam nebuvo tiesioginės grėsmės. Bet jeigu vertinant profesionalia akimi, tai yra kvailystė.
Aukščiausios šalies pareigūnas vaikšto su automatiniu ginklu, kai jį saugo keli žiedai apsaugos, tarp jų policijos ir, galų gale, net kariuomenės.
Šį savaitgalį mes turėjome kitą incidentą – į mūsų teritoriją įskrido Baltarusijos sraigtasparnis. Kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje stovėjo žmonės „Laisvės kelyje“. Kaip vertinti tokį dalyką? Gal mums iš tiesų reikėtų reaguoti į tai?
Kai yra pažeidžiama oro erdvė arba kertama siena, reakcija yra diplomatiniais kanalais, nes galiu priminti tai, kad šitas sraigtasparnis buvo įskridęs, kiek mūsų mato oro stebėjimo tarnyba, apie 2 minutes.
Ir atitinkamai yra nusiųsta diplomatinė nota Baltarusijai, kad jie pažeidė oro erdvę.
O gal mūsų sraigtasparniai turėjo jį pasitikti ir kažkaip parodyti? Kokios yra procedūros? Ar iš tiesų jis gali taip šmirinėti Lietuvos teritorijoje, kai šalia yra mūsų šalies vadovai?
Aš galiu pasakyti, kad, užfiksavus šitą oro erdvės pažeidimą, aš neveltui paminėjau 2 minutes, buvo duotas signalas NATO oro policijai ir ji jau buvo pradėjusi reaguoti. Įsivaizduokite tas 2 minutes, tai reakcijos laikas yra toks, kad reikia užimti pozicijas ir išskristi. Ir jau buvo išskridęs šitas orlaivis.
Buvo naikintuvas išskridęs pasitikti?
Praktiškai buvo sureaguota ten, buvo signalas.
Antras dalykas, kad mes pastaruoju metu oro stebėjimo tarnybos mato šalia mūsų sieną padažnėjusių karinių orlaivių Baltarusijos skrydžius. Gal net truputį neįprastai. Todėl mes visą laiką esame pasiruošę su oro policija reaguoti į tai.
Tai jeigu sraigtasparnis būtų užsibuvęs, tai būtų atskridę?
Taip, tikrai. Tikrai galiu garantuoti, kad būtų atskridę.
O galbūt kitos jėgos buvo pasirengusios reaguoti, nes iš principo – dar jis būtų paskridęs ir būtų atsidūręs virš prezidentų galvų?
Aš, ką ir sakiau, jeigu bus grėsmė mūsų teritoriniam vientisimu ar bus pažeista siena, ar intervencijos faktas, tikrai mūsų kariuomenė iš karto reaguose. Įskaitant ir oro gynybos priemones, jos bus panaudotos. Ir tokiu atveju, jeigu būtų ilgiau užsibuvęs, tikrai būtų atsakas.
O jeigu sraigtasparnis būtų arčiau skridęs link mūsų prezidentų? Būtų pasiruošę mūsų kariai?
Mūsų kariai yra visą laiką pasiruošę. Tikrai, oro gynybos vieneto šalia prezidento tuo metu nebuvo, bet tos rizikos buvo įvertintos. <...> Oro policijos misija, kurią vykdo Didžiosisos Britanijos ir Ispanijos kariai, tikrai būtų atlikę savo darbą.
Kitas dalykas – dabar pastaruoju metu jūs itin dažnai einate į pasitarimus, prezidentūrą. Ar tai reiškia, kad iš tiesų tiek padidėjusi rizika, kad jūs vos ne kas antrą dieną turite kažkokius pasitarimus?
Situacija, kaip jūs turbūt ir matote iš viešų pareiškimų Baltarusijos, šių veiksmų. Labai keistai jie (Baltarusija – red. past.) neslepia dabar, ką daro. Tai situacija kinta kasdien arba tikrai pakitimai per savaitę yra ženklūs, todėl ir mes informuojame prezidentą, ir mūsų žvalgybos tarnybos, tiek aš apie savo parengtį, apie mūsų veiksmus, reakciją, žvalgybos vadovai informuoja, kokia yra dabar situacija, įvertinant jų veiksmus.
Ką sako žvalgybos tarnybos vadovas? Antradienį buvote susitikęs su juo ir prezidentu. Mes girdime baisią informaciją, kad esą Baltarusija kviečiasi Rusiją pagelbėti. Neoficialiai matėme, kad karinė techniką važiuoja į Baltarusiją. Ar galima manyti, kad Rusija savo karius siunčia į Baltarusiją? Ar mūsų žvalgyba turi tokių duomenų?
Aš nenoriu komentuoti žvalgybos duomenų. Jų duomenys būna ypatingi, kas nesimato atviruose šaltiniuose ir juose ne visą laiką būna tiesa, nes juos reikia patvirtinti. Aš nenoriu komentuoti dėl įvairių sumetimų.
Šiai dienai galiu pasakyti, kad ta situacija yra sekama arba mes žiūrime, kas ten vyksta. Turbūt viešai dar nebuvo paskelbta, kad kviečiasi.
Bet prielaidas darome tokias, kad gali būti sudarytos sąlygos, kad Rusijos kariuomenė arba Rusijos jėgos struktūros galėtų ateiti į Baltarusiją.
Galime sakyti, kad pastebimi veiksmai, kad Rusijos kariai gali atsidurti artimiausiu metu Baltarusijoje?
Aš dabar tikrai nekomentuosiu šito.
Visą pokalbį su Lietuvos kariuomenės vadu V. Rupšiu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
