Jos teigimu, puikiai įvertinta pažanga, pasiekta didinant finansavimą gynybai, infrastruktūros plėtrą, naujus pirkimus ir paramą Ukrainai.
Taip pat savo vertinime NATO pažymėjo Lietuvos planus didinti kariuomenę, jos rezervą, gerinti karių aprūpinimo sąlygas.
Vertinime planuotojai akcentavo ir Lietuvos pastangas įgyvendinant visuotinės gynybos koncepciją, stiprinant visuomenės atsparumą.
„Šio gynybos planavimo ciklas ypatingas, kadangi NATO pakeitė savo požiūrį į planavimą. Dalis pajėgų yra skirtos tik tam tikro regiono gynybai. Nebėra reikalavimo, kad kiekvienas karinis vienetas gebėtų kariauti tiek namie, tiek tarptautinėse operacijose“, – pranešime teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anot ministerijos gynybos politikos direktoriaus Vaidoto Urbelio, pastaraisiais metais NATO planavimas tapo realistiškesnis, o planuotojai atsižvelgia į regiono aktualijas ir Rusijos grėsmę.
Lietuva, pasak KAM, įgyvendina visus NATO skirtus tikslus, tarp kurių svarbiausi – dviejų mechanizuotųjų batalionų parengimas bendroms su NATO užduotims atlikti.
Šis atsiskaitymas – ketverių metų NATO planavimo ciklo, kurio metu sąjungininkai prisiima pajėgumų tikslus, dalis.
Suderėtus tikslus ir šalių vertinimą galutinai tvirtins NATO gynybos ministrai savo susitikime birželio mėnesį.
