Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Valdas Adamkus bei Viktoras Juščenka pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos sprendimo sustiprinti santykius su separatistinėmis Abchazija ir Pietų Osetija, nes, anot prezidentų, toks sprendimas kvestionuoja Gruzijos teritorinį vientisumą ir didina įtampą regione.
Pirmadienį Vilniuje paskelbtoje Lietuvos ir Ukrainos prezidentų bendroje deklaracijoje Rusija raginama „atšaukti paskelbtus ketinimus dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, kurios abi yra neatskiriamos Gruzijos dalys“.
„Lietuva ir Ukraina laikosi bendro požiūrio, kad derybų formatų efektyvumo didinimas yra labai svarbus, ieškant ilgalaikių užšaldytų konfliktų sprendimų“, - rašoma dokumente.
Jame taip pat pabrėžiama, kad svarbu laikytis tarptautinės teisės, suvereniteto principų ir teritorinio vientisumo bei geros kaimynystės santykių, sprendžiant vadinamuosius užšaldytus konfliktus Europoje.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.
Pastaruoju metu šių šalių santykiai tapo itin įtempti ir Maskvai, ir Tbilisiui kaltinant vienas kitą karinėmis provokacijomis bei po vienašalių Rusijos sprendimų be Gruzijos vyriausybės sutikimo užmegzti oficialius santykius su Pietų Osetijos ir Abchazijos valdžios institucijomis.
Vilniuje priimtoje prezidentų deklaracijoje Lietuva taip pat įsipareigojo remti NATO narystės veiksmų plano suteikimą Ukrainai Aljanso ministrų susitikime gruodį.
„Mes esame pasirengę padėti Ukrainai informuoti visuomenę apie esamus Aljanso uždavinius bei darbotvarkę ir toliau bendradarbiauti su Ukraina Intensyvaus dialogo bei NATO ir Ukrainos veiksmų plano rėmuose, NATO bei kitose tarptautinėse misijose ir operacijose, ypač dėl Ukrainos dalyvavimo Lietuvos vadovaujamoje provincijos atkūrimo grupėje Afganistano Goro provincijoje“, - rašoma dokumente.
Jame Lietuva sveikina aiškią Ukrainos pažangą, vykdant politinio, ekonominio, teisės, krašto apsaugos ir saugumo sektorių reformas bei pabrėžia, kad ši pažanga bus labai svarbi toliau plėtojant Ukrainos europinius ir euroatlantinius siekius ir leis tęsti paramą konkrečioms Ukrainos integracijos į Europą perspektyvoms.
Deklaracijoje Ukrainos ir Europos Sąjungos susitarimas dėl vizų išdavimo palengvinimo ir readmisijos vadinamas „svarbiu žingsniu, skatinant tiesioginius žmonių ryšius ir gilinant Ukrainos bei Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimą“.
Anot dokumento, bevizės kelionės - tai abiejų šalių ilgalaikis tikslas, todėl šalys stengsis, kad artimiausioje ateityje Ukraina ir Europos Sąjunga pradėtų atitinkamą dialogą.
Pareiškime Lietuva ir Ukraina pakartojo įsipareigojimą siekti strateginio bendradarbiavimo plėtojant ir įtvirtinant demokratines vertybes bei laisves regione, nes „tai svarbiausia kuriant taikią, stabilią ir dar labiau klestinčią Europą ir kaimynystę“.
Prezidentai pareiškė tikintys, kad demokratinė pertvarka Baltarusijoje, kuri priklauso Europos tautų šeimai, leistų Baltarusijai iš bendradarbiavimo su Europos Sąjunga turėti daug naudos.
Anot dokumento, Lietuva ir Ukraina taip pat susitarė bendradarbiauti plėtodamos santykius su Moldova ir padėti jai integruotis į Europą.
Pareiškime akcentuojama, kad Lietuvą ir Ukrainą sieja strateginė partnerystė ir deklaruojamas siekis ją toliau plėtoti, taip pat intensyvinti dvišalio bendradarbiavimo institucijų - Prezidentų tarybos, Tarpvyriausybinės bendradarbiavimo tarybos ir jos komisijų, Tarpparlamentinės asamblėjos, veiklą.
