Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutarties ratifikavimo klausimas - pernelyg politizuotas, teigia premjeras Gediminas Kirkilas.
Kalbėdamas Latvijos nacionaliniam radijui, G.Kirkilas pabrėžė, kad Lietuva jau ratifikavo šią sutartį ir dabar yra Latvijos eilė.
„Aš manau, kad šis klausimas buvo pernelyg politizuotas. Tikriausiai tai tapo rinkimų kampanijos tema ar kažkuo panašiu. Mūsų pozicija yra paprasta - Latvija turi ratifikuoti šią sutartį kaip padarėme mes, o tuomet būtų galima kurti įvairias grupes, kurios galėtų svarstyti įvairias problemas“, - sakė Lietuvos vyriausybės vadovas.
G.Kirkilas stebėjosi latvių susirūpinimu ir nenoru ratifikuoti šią sutartį.
„Kodėl yra negalima ratifikuoti sutarties, jei siena vis tiek nesikeis“, - kalbėjo Lietuvos premjeras, pridūręs, jog nemato jokios racionalios priežasties peržiūrėti šį susitarimą.
1999 metais pasirašytą sutartį dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos iki šiol yra ratifikavusi tik Lietuva, Latvijos parlamente šis procesas įstrigo. Tarp Latvijos valdininkų ir politikų vyravo nuomonė, kad prieš ratifikuojant sutartį reikėtų sudaryti dar vieną - sutartį dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos juros ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe.
Šias sutartimi latviai buvo ypatingai suinteresuoti, nes, preliminarių žvalgymų duomenimis, turi perspektyvų naftos telkinį savo kontinentiniame šelfe. Lietuviai taip pat nelinkę atsisakyti galimybės ateityje gauti naudos iš šio telkinio eksploatacijos.
Lietuvos atstovai teigia nesantys kategoriškai nusiteikę prieš latvių siūlymus pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo sutartį, tačiau pažymi, kad tartis dėl ekonominės veiklos reikia tuomet, kai bus ratifikuota sienos sutartis, ir tarptautinės konvencijos nebetrukdys atnaujinti informacijos rinkimo apie toje teritorijoje esančius naudinguosius išteklius.
