Klaipėdos uostas po kelių metų tiesiog bankrutuos, jei Lietuva įsivels į naujo tilto per Nemuną statybą ir panašius projektus. Tiltas naudingas tik rusams, – taip tvirtina projekto oponentai, o jį remiantieji aiškina, kad nauda būsianti milžiniška.
Tiltas lyg tarp kitko
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir Rusijos regioninės plėtros ministras Viktoras Basarginas pasirašė memorandumą dėl tarpregioninio ir pasienio bendradarbiavimo. Jame numatomi: vandens valymo įrenginių prie Nemuno ir pasienio kontrolės punkto Nida – Rybačij įrengimas Rusijos pusėje, paskatinsiantis vandens turizmo plėtrą Kuršių mariose. Šalia šių projektų yra ir kitas, kurį Rusija seniai ir atkakliai stūmė, nors žiniasklaidoje užuominos apie tai pasirodydavo tik fragmentiškai.
Minėtos problemos Lietuvos–Rusijos pasienyje, važiuojant į Kaliningrado sritį, susidaro daugiausiai dėl kaimyninės šalies pasieniečių ir muitininkų darbo tvarkos, ką patvirtina ne kartą viešai skelbta statistika, tačiau tos tvarkos keisti neskubama. Prieita išvados, kad kaltas pats tiltas ir dėl to esą reikia naujo.
„Panemunės pasienio kontrolės punktas ir jo prieigos yra vienas Lietuvos pasienio sistemos skaudulių – Karalienės Luizos tiltas yra prastos būklės, per siauras esamiems automobilių srautams, – sakė ministras R. Palaitis. – Dėl to kenčia tiek kertantys sieną vairuotojai, tiek miestelio gyventojai. Atsižvelgiant į tai, jog ši problema nemažiau aktuali ir Rusijai, projekto įgyvendinimas neturėtų užtrukti“, – tą pačią maldą žiniasklaidai ir dabar kartoja ministras R. Palaitis, džiūgaujantis, kad naujas tiltas išdygs jau per tris metus.
Baltijsko planai
Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis portalui „Balsas.lt“ teigė, kad Lietuva savo rankomis, padėdama įsisavinti ir Europos Sąjungos (ES) lėšas, žlugdo Klaipėdos uostą. „Rusija žadėjo tiltą statyti savo lėšomis, o dabar statysime už ES pinigus (90% ES lėšos, 10% kofinanasavimas, t.y. 5% Rusijos, 5% Lietuvos (850 000 Eurų iš 17mln. Eurų)) – geriau šias lėšas panaudoti viaduko statybai į Rusnę (išspręstume potvynių problemą). Kas man atsakys, kodėl Mamonovas kartu su Pagėgių savivaldybe dalyvauja Kaimynystės programoje , t.y. ES lėšų panaudojimo autostrados tiesimui nuo Pagėgių iki Mamonovo? Tiek tiltas, tiek ši autostrada reikalinga tik vienam tikslui, t.y. paruošti infrastruktūrą už ES pinigus Baltijsko uosto statybai ir plėtrai“, – teigia jis.
V. Plečkaitis ragina nebūti naiviems ir nemanyti, kad lietuviškiems kroviniams ir automobiliams savaime pagelbės naujas tiltas. Anot jo, jei dabar yra tvarka, pagal kurią įmanoma greičiau praleisti savus, tai neakivaizdu, kad jos nebus ant naujo tilto.
Kaip jau rašyta, nuo 2002 metų į Baltijsko (anksčiau vadinta Pilau) uostą investuoti keli milijardai rublių. Čia atidarytos keleivių ir transporto keltų linijos, nuo 1998 metų veikia naftos terminalas. 2009 metais ėmė veikti geležinkelio keltų linija su Vokietijos Sassnitzo uostu.
Uostui su 23 mylių kanalu, daugeliu aspektu perspektyvesniam už Kaliningradą, iki to, kad taptų svarbiu krovinių ir keleivių tranzito punktu reikia vieno – geros infrastruktūros, sutvarkytų patogių privažiavimų.
Baimės perdėtos?
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prieš kelis mėnesius gan skeptiškai mojo ranka į šį, kartas nuo karto spaudoje paminimą projektą, sakydamas, kad tokių „protokolų pasirašoma nuolat, bet neaišku kada ten kas bus“ visgi pripažino, kad Klaipėdai tai gali būti neparanku.
Šiandien E. Masiulis jau mano kitaip ir pats pripažįsta, kad Lietuva bei Rusija savo lėšomis sutvarkys privažiavimus prie tilto, o ES pinigai nuties jį patį. Pasak jo, neakivaizdu, kad Rusijai tiltas naudingesnis. „Tai yra daugiau teoriniai pasvarstymai, kam reikalingesnis tiltas. Jei jis jungia du krantus, tai abiem ir naudingas. Dabar Susisiekimo ministerija yra padavusi aplikaciją į ES struktūrinių fondų finansuojamą programą, kurią administruoja VRM. Taip pat sutarta, kad Lietuva prisidės finansuodama privažiuojančius kelius, o Rusija tai padarys iš savo pusės“, – sako ministras.
Pasak E. Masiulio, Klaipėda ir Baltijskas išvis negali konkuruoti. „Manau, kad baimės yra perdėtos, nes mes esame išanalizavę krovinių nomenklatūrą, kuri juda geležinkeliu, o taip pat nomenklatūrą, krovinių kurie juda per Kybartų muitinės postą autotransportu bei kitomis kryptimis. Matome, kokie kroviniai važiuoja į Klaipėdą ir kokie kroviniai į Kaliningrado uostą. Mes galvojame apie Sankt Peterburgo – Rygos – Šiaulių – Gdansko kryptį ir matome, kad tos nomenklatūros nesikerta. Matome, kad pravažumo klausimai kamuoja Kybartų gyventojus, kur susitelkia tos didelės eilės ir norime tai spręsti“, – aiškino ministras.
Ministro R. Palaičio pareiškimą, kad tiltas bus po trijų metų E. Masiulis įvertino, kaip „labai jau optimistinį“ ir „ramino“, kad taip greit niekas neįvyks. „Dar nėra net parafuotas susitarimas. Parafavimą organizuoja Užsienio reikalų ministerija. Oficialiai dar nepatvirtinti finansavimo šaltiniai, o ir statybos darbai reikalauja laiko“, – galvą į smėlį mėgino kišti politikas.
Šiandien ne konkurentai, o rytoj?
V. Plečkaitis atmeta ministro samprotavimus dėl besiskiriančios krovinių nomenklatūros. „Kiek man žinoma Baltijske žadama plėsti naftos terminalą, o tai reiškia, kad naftos produktai jūra bus transportuojami ne iš „Klaipėdos naftos“, o iš Baltijsko uosto. Gaunasi grandininė reakcija , jei „Klaipėdos nafta” neturės krovinių, tai šie kroviniai bus transportuojami iš Mažeikių naftos į Baltijsko uostą (nes ten tarifai bus ženkliai mažesni), o gal bus dar blogesnė situacija, t.y. į Baltijsko uostą Rusija ne per Mažeikių naftą tieks naftą ir jos produktus , o tiesiai į Baltijską. Juk kas gali paneigti, kad Rusijos dujotiekis po Baltijos jūrą netransportuos ir naftą, nutiesus šioje atkarpoje antrą lygiagretų vamzdį? Tokiu atveju iš Mažeikių naftos liks tik metalo laužas. Kam Rusija intensyviai ieško galimybių kuo daugiau pastatyti naftos platformų (D6) Baltijos jūroje ties rubežium su Neringa?“– klausė Klaipėdos politikas, buvęs E. Masiulio bendrapartietis.
Jo išvados itin pesimistinės: „Turėsime dvi „subankrotintas“ įmones, prarandam nepriklausomybę dėl naftos produktų nuo Rusijos. Be to, prarasime iš biudžeto „n“ milijonų krizinių pinigų, dalyvaudami rusams reikalinguose projektuose“, – įsitikinęs V. Plečkaitis.
Baltijsko uoste žadama statyti, konteinerių terminalą, birių produktų terminalą, kas jau reikštų tiesioginę konkurenciją krovinių srautų kreipimą į Baltijską. Šalia to, tiltas ir geri keliai labai pravers ir Kaliningrado srityje pradėtoms atominės elektrinės statyboms. Šios elektrinės energijos būsimais pirkėjais rusai aiškiai laiko ir lietuvius.
Koks bus galutinis šio Lietuvos dalyvavimo tokiuose projektuose rezultatas – neaišku, nors žinoma, kad Lietuvą Rusija visada siekė palikti viso labo atviru ir pigiu koridoriumi ar tiltu. Vienas Seimo narys, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, juokais ar rimtai pasakė, kad tapome nepriklausomi nuo rusiško branduolinio kuro. Ar negali nutikti taip, kad Klaipėdos uostas liks visiškai nepriklausomas nuo krovinių srauto?
*******
Tilto statybos klausimams spręsti rengiamas tarpvyriausybinis susitarimas. Privažiavimo kelio su estakada Lietuvos pusėje statybos projekto vertė – 17 mln. eurų. Iš jų 10 mln. eurų turėtų skirti Rusijos bei Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa. Likusi dalis pinigų bus skiriama iš valstybės biudžeto. Techninė projekto dokumentacija jau parengta, o statybos darbai galėtų prasidėti kitais metais.
