„Tai, ką vakar [„Lietuvos geležinkelių“] valdyba padarė, yra sprendimas, kuris turi labai daug pagrindo, bet ne su viskuo sutinku, ką valdyba paskelbė, kaip savo sprendimų pagrindą. Todėl, kad, man atrodo, vienas iš esminių dalykų, kuris vakar nebuvo paminėtas, tai, kad akcinė bendrovė, kuri yra įmonė, veikianti rinkoje, turinti nepriklausomą valdybą, į kurios kasdienį darbą ministrai ir Vyriausybė nesikiša, turi dar ir akcininką, ir tas akcininkas turi lūkesčių, o tie lūkesčiai paprastai suformuojami lūkesčių laiške.
Tai štai lūkesčių laiškas, kurį gavo bendrovė iš Susisiekimo ministerijos 2020 m., labai aiškiai nurodė, kad akcininkas tikisi, kad įmonė veiks griežtai laikydamasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo. Kadangi vienas iš esminių klausimų ar prikaištų yra susijęs būtent su tuo, kad sandoriai nebuvo pateikti tvirtinti komisijai, mano supratimu, tai yra labai, labai svarbi aplinkybė“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat teigė, kad sudėtinga kalbėti apie komunikacinį neaiškumą, kurį įvardino „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas, kadangi pirmiausiai buvo pakoreguota sutartis, o vėliau teirautasi Susisiekimo ministerijos nuomonės.
„Atrodo, jog pirmiausia buvo atliktas sutarties pakeitimas, kuris viešumoje supaprastinamas iki galimybės gauti avansą ir nors iš tikrųjų buvo gerokai sudėtingesnis ir vėliau buvo aiškinamasi, kokia yra akcininko nuomonė apie šitą pakeitimą“, – sakė premjerė.
„Manau yra aplinkybės, kurios yra labai svarbios ir sutinku su konstatacija, kad įmonei padaryta reputacinė žala ir kad buvo nesuvaldyta situacija įmonės lygiu taip pat, bet nesutikčiau su bandymu pateikti šios problemos kaip tam tikro teisinės bazės ir politinių lūkesčių nesuderinamumo, nes teisinės bazės bent Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pavidalu tikrai Lietuvoje pakanka“, – pridūrė ji.
Trąšų tranzitas tęsiasi
Praėjusią savaitę įsigaliojo JAV sankcijos trąšoms „Belaruskalij“, tačiau jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
