Lietuvai atstovai Europos Parlamente, kuris trečiadienį pritarė naujojo JAV prezidento sprendimui uždaryti Guantanamo kalėjimą ir paragino ES „būti pasirengusiomis priimti Gvantanamo kalinius“, skeptiškai vertina tokią galimybę. Tačiau tokią poziciją jie grindžia skirtingais argumentais.
Konservatorių atstovo Vytauto Landsbergio teigimu, jo pozicija dėl galimo Guantanamo kalinių priėmimo yra atsargi, nes nėra galutinai įrodyta, kad jie nėra susiję su teroristinėmis organizacijomis.
„Mano pozicija yra atsargi. Aš nežinau, ar Lietuva turi galimybių tuos kalinius tikrinti. Tai, kad jie nesusiję su Rugsėjo 11-osios įvykiais, nereiškia, kad jie apskritai nesusiję su teroristinėmis organizacijomis. Tai, kad jie sukėlė įtarimų ir įkliuvo, savaime yra neraminantis faktas. Manau, kad tokių kalinių, jei nėra žinoma, kad jie nesusiję su teroristais, - o kas dabar gali patvirtinti, kad nėra -, Lietuvai nereikia“, - BNS trečiadienį sakė V.Landsbergis.
Socialdemokratas Aloyzas Sakalas BNS tvirtino, kad Guantanamo sulaikytieji į Lietuvą neturėtų būti priimami vadovaujantis kokiomis nors išimtinėmis sąlygomis. Taip pat, pasak jo, Migracijos departamentui reikėtų turėti omenyje, kad šie asmenys gali turėti sąsajų su teroristais.
„Jei tokie kaliniai ir būti priimami jiems neturėtų būti taikomos jokios išimtys. Tai yra jiems turėtų galioti ta pati priėmimo į šalį tvarka, kokia galioja kitiems emigrantams. Lietuvai nereikėtų jų laukti išskėstomis rankomis“, - kalbėjo A.Sakalas.
Tuo tarpu liberalė Margarita Starkevičiūtė pažymėjo, kad svarstant galimybę priimti kalinius iš kitų šalių, pirmiausia turėtų būti „sutvarkytos“ Lietuvos įkalinimo įstaigos.
„Mano turima šiuo metu informacija liudija, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose sąlygos pagal ES standartus nėra patenkinamos“, - konstatavo MStarkevičiūtė.
EP spaudos tarnyba trečiadienį pranešė, kad EP priėmė rezoliuciją, kuria pritarė naujojo JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) sprendimui uždaryti Guantanamo sulaikymo centrą, kuriame be teismo laikomi terorizmu įtariami asmenys. Rezoliucijoje ES šalys taip raginamos „būti pasirengusiomis priimti Gvantanamo kalinius“, jei JAV to paprašytų.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį Kuboje, Guantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname todėl, kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti, - JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
