Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai daromi vis nesibaigiančių aukštojo mokslo reformų įkaitais, o atlyginimo didinimas ir vėl nukeliamas į laikotarpį, kai šalį valdys kuri nors kita būsima Vyriausybė, įsitikinusi Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė dr. Asta Lapinskienė.
Aukštojo mokslo darbuotojai ruošiasi streikui
Tad Vyriausybei vengiant derėtis dėl darbo užmokesčio aukštojo mokslo darbuotojams didinimo, lieka tik viena galimybė – griežtai to reikalauti ir skelbti visuotinį aukštojo mokslo institucijų darbuotojų streiką.
Rengiantis jam, buvo paskelbta apklausa, skirta išsiaiškinti ar jau iš tiesų atėjo laikas skelbti aukštojo mokslo darbuotojų visuotinį streiką ir kiek dėstytojų tam pritartų.
„Apklausos duomenys parodė, kad apie 90 procentų apklaustųjų nepatenkinti savo atlyginimu, apie 70 procentų – dalyvautų streike, o palaikytų jį apie 90 procentų apklaustųjų. Apklausa dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų streiko organizavimo pagrįstumo vykdyta daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų. Žinoma, ir Klaipėdos universitete, nes mūsų profesinė sąjunga priklauso Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimui,“ - portalui tv3.lt sakė Klaipėdos universiteto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė doc. dr. Asta Balčiūnienė.
Dėstytojai baiminasi netekti darbo
Klaipėdos universitete, kaip ir kitose šalies aukštosiose mokyklose, problemų yra ir labai rimtų. Kai kurie dėstytojai neturi pilno darbo krūvio. Dauguma jų priversti ieškoti papildomo darbo. Vieni vairuoja taksi automobilį, kiti renkasi darbus, neatitinkančius jų kompetencijas. Tačiau vykdant aukštojo mokslo reformą, dėstytojams neramu ir dėl galimybės visai netekti darbo universitetuose
„Apskritai situacija neaiški. Vykstant aukštojo mokslo reformai kyla išlikimo klausimai, jungimo, kas su kuo bus sujungiama. Be jokios abejonės, jeigu studentų skaičius mažės, o tikėtina, kad taip ir bus, nes visi rodikliai tai rodo, tad kaip dėstytojui bus užtikrintas darbo krūvis, etatas, jeigu nebus kam dėstyti. Ministerija turi mąstyti kaip integruoti mokslininkus. Jeigu jie neturi dėstomojo darbo, gal mokslinį darbą galėtų dirbti. Būtina mąstyti apie šią problemą iš esmės, kad nebūtų žmonės paliekami likimo valiai. Juk ir valstybė daug investavo į juos ir jie patys, kol pasiekė docento ar profesoriaus laipsnį. Daug laiko sąnaudų bei pastangų reikia į tai įdėti. Tad turi būti pasirūpinta, kad jie neemigruotų ar neišeitų dirbti jų kompetencijų neatitinkantį darbą,“ - įsitikinusi doc. dr. A. Balčiūnienė.
Anot pašnekovės, šiuo metu pradėjo galioti šakos sutartis. Joje numatytas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų kėlimas.
„Taigi kol kas tikimės, kad aukštųjų mokyklų dėstytojams ir mokslininkams atlyginimai bus keliami, nes 2017 m. lapkričio 6 d. pasirašytoje Švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta 2018–2022 m. sudaryti prielaidas didinti dėstytojų, mokslininkų algas, gerinti jų darbo sąlygas. Jei šis įsipareigojimas nebus vykdomas, tada turėsime svarų pagrindą organizuoti streiką,“ - teigė doc. dr. A. Balčiūnienė.
Didėja tik darbo krūvis
Tuo tarpu Vilniaus universitete filologijos katedroje dėstytojų atlyginimai tikras pasityčiojimas iš jų darbo krūvio.
„Atlyginimai yra labai maži. Pavyzdžiui, aš esu apsigynusi daktaro laipsnį, esu mokslų daktarė, 12 metų dirbu universitete, dėstau daug kursų – ir teorinių, ir praktinių, vykstu į stažuotes užsienyje ir gaunu padidintą atlyginimą į rankas – 577 eurus. Pernai gavau apie 450 eurų. Kolegos, kurie neturi mokslinio laipsnio, į rankas gauna apie 430 eurų. Premijų mes negauname. Tai VU, Filologijos fakultetas,“ - portalui tv3.lt pasakojo prisistatyti nenorėjusi mokslų daktarė (redakcijai vardas ir pavardė žinoma).
Anot pašnekovės, atlyginimus reikėtų trigubinti ar bent jau dvigubinti. Esą toks nežymus algų kėlimas, koks buvo paskutinį kartą, nė nejaučiamas. Pragyvenimui kone visi dėstytojai imasi papildomų darbų. Tačiau juos susirasti nelengva.
„Po darbo universitete mes sakome, kad dirbame naktinę pamainą. Nes papildomus darbus pradedame nuo 15.30 valandos ir dirbame iki 20.30 valandos. Dieną vyksta paskaitos, studentų konsultacijos, įvairūs projektai. Mokslo daktarams keliami dideli reikalavimai. Jie turi rašyti straipsnius, dalyvauti konferencijose. O už tokį darbą gautos algos nepakanka pragyvenimui. Tad dauguma išvažiuoja svetur dirbti prastų darbų,“ - teigė mokslų daktarė.
Mokslo daktaro laipsnis – trūkumas
Anot jos, kai kurie ieškodami darbo ne mokslo institucijose, gyvenimo aprašyme nė nenurodo, jog turi mokslo daktaro laipsnį. Nes šis esą pakiša koją įsidarbinant.
„Turiu pažįstamą, kuris apsigynė daktaro laipsnį, ir tai yra jam minusas. Darbdaviai nepriima jo, nes reikėtų mokėti didesnį atlyginimą, mažiausiai 700 eurų. Tad savo CV jis nė nemini daktaro laipsnio, kuris jau kaip ir trūkumas mūsų darbo rinkoje. Tad minėtas žmogus dirba taksistu, kad pragyventų,“ - kalbėjo VU dėstytoja.
Tačiau kai kurie dėstytojai bijo prarasti net ir šį menkai apmokamą darbą universitete. Esą pasitaiko atvejų, kai tuo universitetų valdžia pasinaudoja.
„Žmonės bijo netekti ir tų 400 eurų per mėnesį, o už tiek reikia dirbti berods 12 pskaitų reikia turėti, nuo 9 iki 15 valandos, bet tai tik kontaktinės valandos, o kur darbų taisymas, pasiruošimas paskaitoms. Nuolat daugėja atsakomybės, pareigų, tačiau atlyginimai nedidėja. Teko girdėti, kad vyresnio amžiaus dėstytojams didinamas darbo krūvis, o atlyginimas mažinimas. Filosofija tokia: kur jie eis? Jie niekur neišeis visą gyvenimą teoriją dėstę, tad – gali dirbti,“ - kalbėjo dėstytoja.
Atlyginimai vieni mažiausių Europos sąjungoje
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo duomenimis, dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Jie nebuvo keliami nuo 2008 metų, nors dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų darbo krūvis ir kokybiniai reikalavimai nuolat didinami.
„LR Vyriausybių programose deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, nurodoma, jog bus didinami dėstytojų, o vėliau atitinkamai ir kitų darbuotojų atlyginimai, tačiau šios programos, deja, nevykdomos,” - teigia dr. A. Lapinskienė.
