Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose?
Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų. Šiais metais turėtų augti vidutiniškai 10 procentų, o infliacija jau lėtėja – mes tą matome – ir antroje metų pusėje numatome, kad ji peržengs į vienaženklių skaičių teritoriją.
Tai reiškia, kad darbo užmokesčio augimas viršys infliacijos tempus ir pagaliau sugrįš realios perkamosios galios didėjimas, kurį Lietuva turėjo ilgą laiką prieš keletą metų.
Jūs sakote, kad šiemet infliacija turėtų siekti 9 procentus, o kitais – 2,7 procentus. Kiek tai realu, žiūrint į dabartinius skaičius?
Tai yra labai realu. Aš jums pateiksiu pavyzdį: jeigu dabar užfiksuotume kainų lygį ten, kur jis yra, ir toliau nebūtų nei infliacijos, nei defliacijos, tai vidutinė metinė infliacija būtų šiek tiek daugiau nei 8 procentai. Kitaip tariant, labai daug tos infliacijos yra jau patirta infliacija. Mes skaičiuojame, kad ji deekseleruosis ir antroje metų pusėje ne tik perkops į vienaženklių skaičių teritoriją, bet ir dar labiau sumažės.
Mes ne vieną mėnesį girdime, kad infliacija jau pasiekė savo ribą, ji tikrai daugiau nekils ir kitą mėnesį mažės, ir mažės, ir mažės. Bet taip tęsiasi jau ne vieną mėnesį. Tai kokia tikimybė, kad jūsų prognozės išsipildys?
Manau, kad labai didelė. Juo labiau, kai mes matome, kad infliacija mažėja. Taip, vasario mėnesį ji buvo dar per didelė – virš 17 procentų, bet tai yra kur kas mažiau negu 24, kurie buvo praeitų metų pabaigoje.
Skelbiama, kad beveik pusė žmonių pradėjo taupyti. Daugėja atvejų, kai žmonės negali padaryti įmokų savo įsiskolinimams padengti. O jūs sakote, kad metai bus geresni. Tai ar šie du dalykai yra atskiri segmentai – viena Lietuva, antra Lietuva – ar kaip suprasti tokias prognozes?
Pirmiausia, infliacija veikia visus, kurie gyvena ir veikia šitoje ekonomikoje. Tai nėra tik paskolas paėmusių ar nepaėmusių žmonių dalykas. Tie, kurie yra paėmę paskolas, patiria ne tik infliacijos smūgį, bet ir padidėjusią paskolos naštą. Vėlgi, turbūt šitoje vietoje kalbėti apie padidėjusią paskolų naštą yra šiek tiek per vėlu, nes visa tai turėjo būti įvertinta paskolos ėmimo metu.
Jūs paminėjote, kad yra išaugę sunkumai grąžinant paskolas. Taip, našta yra vienareikšmiškai padidėjusi ir reikia tą pripažinti. Visgi, jeigu žiūrime į paskolų portfelius, tai jų kokybės nematome. Vienaip ar kitaip, tie žmonės kažkiek susiveržia diržus, bet savo skolinius įsipareigojimus vykdo.
Pastaruoju metu nemažai nerimo sukėlė ir bankų susvyravimas ir net kai kurių griūtis. Kiek galima tikėtis, kad bankų sektorius visgi išliks stabilus?
Labai daug kalbama, kad „bankų“, tačiau išties yra kalbama apie nedidelius bankus JAV, kur tarnybos ėmėsi veiksmų ir užkardė krizę ir Šveicarijos banką, kuris turėjo problemų, kuri vėlgi buvo efektyviai atliepta.
Jeigu kalbame apie euro zoną ir labiau apie Lietuvą, tai mes turime gerai kapitalizuotą, turinčią aukštą likvidumą bei pelningai veikiančią bankų sistemą. Juo labiau, kad augant palūkanų normoms – taip, tai yra skolininkams apsunkusi našta – bet bankų požiūriu tai yra augantis pelningumas. Kitaip tariant, bankų sistema yra tvirta, saugi ir atspari sukrėtimams.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
