„Teiksime pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms, atliekant su „Swedbank“ susijusį tyrimą, todėl informacijos apie atskiras įmones ar asmenis plačiau komentuoti negalime, kad nepakenktume pačiam tyrimui“, – komentare BNS sakė Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytautas Valvonis.
Šios informacijos nekomentuoja ir Lietuvos „Swedbank“, pažymėjęs, kad jį valdantis Švedijos „Swedbank“ dėl žiniasklaidoje paviešintų įtarimų, jog per banką buvo plaunamos didelės pinigų sumos, tyrimui atlikti nusamdė analitinį konsultacinį centrą „Forensic Risk Alliance“.
„Šiuo metu mes neturime galimybės atskleisti jokios konkrečios informacijos, kuri gali būti šio tyrimo dalis. Bankas yra įpareigotas laikytis konfidencialumo reikalavimų“, – komentare BNS nurodė Lietuvos „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Jis pabrėžė, kad pinigų plovimo užkardymo veikloje bankas vadovaujasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) nustatytais įtartinumo kriterijais bei nusikalstamų schemų tipologijomis.
„Norint patvirtinti arba paneigti įtarimus, renkama papildoma informacija, bendraujama su pačiu klientu. Jei įtarimai išlieka, informacija perduodama FNTT. Banko ir FNTT bendradarbiavimas yra reglamentuotas įstatymu, faktai yra įslaptinti ir už jų atskleidimą taikoma atsakomybė“, – teigė S. Abraškevičius.
Naujienų portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui V. Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V.Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Vega Holding“ 2004-2014 metais disponavo „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje.
Pranešama, kad įtartini mokėjimai susiję su milijoniniu honoraru, kurį Ukrainos prezidentas esą gavo už daug abejonių sukėlusios knygos išleidimą.
Ukrainos pareigūnus dominanti suma siekia 3,7 mln. eurų, tačiau, anot portalo, tai tik maža dalis pinigų, kurie prasisuko per „Swedbank“ paslaugomis Lietuvoje besinaudojusios ofšorinės įmonės sąskaitą.
Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
Estijos dienraštis „Postimees“ tvirtino turįs duomenų apie daugiau kaip dešimties Estijos „Swedbank“ klientų sąsajas su įtartinais pinigų pervedimais, kurių sumos siekdavo milijonus ar dešimtis milijonų JAV dolerių.
