Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas.
Vyriausybė pernai spalį tokiai idėjai buvo nepritarusi, tačiau parlamentarai ketvirtadienį priėmė mažąją renovaciją numatančias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas: už jas balsavo 99 Seimo nariai.
Siekiant taupyti šilumą, būtų leidžiama atskirai modernizuoti daugiabučių šilumos punktus, šiems darbams suteikiant valstybės paramą, kuri dabar skiriama tik viso namo – stogo, langų, sienų, durų ir šilumos vamzdyno – renovacijos atveju.
Gyventojams, kurie pritartų mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Tokiems gyventojams taip pat būtų taikomos ir kitos anksčiau numatytos valstybės paramos priemonės, pavyzdžiui, palūkanų kompensacijos, renovacijos projektų išlaidų dengimas.
Kai kurių parlamentarų teigimu, mažoji renovacija labiausiai reikalinga didmiesčių senamiesčių gyventojams, nes ten yra labai daug pastatų, kurių renovacija, ypač pastatų fasadų, kainuoja labai brangiai.
„Gyventojams, kurie gyvena senuose namuose, kurie dažnai kurie yra ekologiškai ir energetiškai neefektyvūs ir reikalauja labai rimtų investicijų“, – teigė parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
„Valstietis“ Jonas Varžgalys įsitikinęs, kad žmonės laukia mažosios renovacijos, nes ji leis sutaupyti.
„Dviejų kambarių normalų 60 kvadratų butą, jeigu imame visą renovaciją, turintis žmogus turi prisidėti kažkur 10-12 tūkst. eurų. Jeigu mes imsime tik mažąją renovaciją, tai žmogus prisidės tik 2-3 tūkst. eurų ir pasieksime tą pačią energetinę klasę“, – teigė J. Varžgalys.
Parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginijas Vingrienė mano, kad mažoji renovacija paskatins atnaujinti daugiau namų.
„Šiandien turime renovuoti nuo 20 tūkst. namų, o kompleksinės renovacijos paramos kontekste mes per metus galime tik 500 pastatų renovuoti“, – tvirtino V. Vingrienė.
Pasak jos, atlikus mažąją renovaciją šilumos sutaupymai siektų iki 25 procentų.
Energetinio efektyvumo didinimo srityje Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones iki 2020 metų būtų sutaupyta 11,674 teravatvalandžių.
