Atliktas tyrimas dėl verslo grėsmių suvokimo parodė, kad situacija Lietuvoje nėra itin gera. Šalies verslininkai, rūpindamiesi savo verslo saugumu, imasi tik paviršutinių priemonių. Dažniausiai minima apsauga apsiriboja antivirusinių programų įdiegimu, pastato apsauga ir sutarčių su darbuotojais dėl konfidencialios informacijos pasirašymu.
Bendrovės „Corporate Securitus“ direktorius Dr. Raimundas Kalesnykas pasakojo, kad tyrimo metu buvo apklausta 300 lyderiaujančių (iš TOP 1000 sąrašo) Lietuvoje bendrovių vadovai ar jų atstovai: „Atliktas išsamus tyrimas, todėl rezultatai pakankamai tikslūs. 93 proc. apklaustų bendrovių atstovai nurodė, kad imamasi kokių nors priemonių, kad apsaugotų savo verslą nuo galimų grėsmių. Problema suvokiama, bet pasirenkamos priemonės nėra adekvačios.“
Meškos paslaugą saugumo srityje padarė Lietuvos, kaip ir daugelio šalių, neaplenkęs ekonominis sunkmetis. Būtent pastaraisiais metais net 9 iš 10 verslininkų nustojo skirti papildomas lėšas konfidencialios informacijos apsaugai taip prisidėdami ne tik prie palankesnių sąlygų kibernetiniam nusikalstamumui ir komerciniam šnipinėjimui stiprėti, bet ir patys patirdami nuostolius ar net prarasdami verslą.
Saugumo ekspertas Dr. Ernestas Lipnickas pateikė keletą pavyzdžių, kuomet verslas susidūrė su rimtomis problemomis. „Lietuva yra maža šalis. Todėl kompanijos tarpusavyje bendrauja labai nedaug. Todėl rizika verslui tik išauga. Kartais būna paprastų situacijų, kai kompanijos palieka konfidencialius duomenis konkurentams matomose vietose“, - pasakojo E. Lipnickas.
Anot jo, ypač problemos išryškėjo dėl rengiamų įvairių viešų konkursų, kuriuose dalyvauja kelios įmonės: „Pasitaikė kuriozinis atvejis, kai įmonė (kurios pavadinimo minėti negalime) vieną po kito pralaimėjo surengtus konkursus. Po to paaiškėjo, kad kažkas iš įmonės prie taurelės prasitarė kažkam, kiek ketinama pasiūlyti viename ar kitame konkurse. Tokią informaciją gavę konkurentai be vargo laimėdavo konkursą, nes pasiūlydavo tik šiek tiek daugiau nei konkurentai.“
Specialistai pridūrė, kad bendrovių vadovai koncentruojasi ties patalpų, turto arba IT saugumo užtikrinimu. Tuo tarpu žmogiškieji ištekliai ir informacijos saugumo rizikų valdymas lieka antrame plane. „Dažniausiai pažeidžiamos verslo saugumo sritys – informacinės technologijos, duomenys ir informacija, žmogiškieji ištekliai, komercinis šnipinėjimas ir korupcija. Pabaigai pridurta, kad 17 proc. apklaustų įmonių atstovų teigė, kad nukentėjo dėl to, jog neskyrė pakankamai pinigų verslo saugumui.
