Lietuvoje - velniava. Ir tiesiogine, ir perkeltine, ir visomis kitomis (ne)įmanomomis prasmėmis. Vasario 2-ąją Seimą aplankyti susiruošė garsus prancūzų demonologas. Sniego - iki kelių. Pedofilai - laisvėje. Gyvūnai - gaudomi ir žudomi.
Bet apie viską - po truputį.
Benoît Domergue (g. 1956) - prancūzų kunigas demonologas, egzorcistas iš Bordo (Bordeaux) miesto, tyrinėjantis ezoteriką ir magiją, metalo, gotikinę muziką, satanizmą.
Demonologija turi gilias šaknis. "Talmude" rašoma, jog yra 7 405 926 demonai, veikiantys 72 kompanijose. Tarp jų - ir folklore paplitę dybbuk'ai (apie vieną jų pasakojama naujausiame brolių Coenų filme "A Serious Man" - "Rimtas žmogus").
Islamas moko, kad žmones Dievas sukūrė iš žemės, angelus - iš šviesos, o džinus - iš bedūmės ugnies. Džinams priklauso ir velnias Iblis arba Šaitanas. Ne visi džinai - blogi; jie - nuodėmingi, kaip ir žmonės.
Budizme kalbama apie pragarus, demonus, kankinančius žmones, siekiančius nušvitimo, tačiau iš tiesų šie demonai yra prote.
Pagal hinduizmą, nuolat vyksta kovos tarp dievų ir demonų (asurų).
Zoroastrizmas kalba apie apie gėrio (Ahura Mazda, Spenta Mainju) kovą su blogiu (Angra Mainyu, Ahriman).
Okultistai, ceremonijų magijos praktikuotojai savo tikėjimą vadina demonolatrija; jie ritualų metu kviečia įvairias dvasias, demonus, minimus krikščionių demonologijoje.
Krikščionybėje žymiausiais demonologais galime laikyti inkvizicijos pradininkus, žymiojo "Raganų kūjo" ("Malleus Maleficarum", 1486) autorius, vienuolius vokietį Heinrichą Kramerį (Heinrich Institoris, 1430-1505) ir šveicarą Jacobą Sprengerį (1436-1494). Jų dėka raganomis ir burtininkais paskelbta apie 100 000 žmonių, sudegintų ant laužo, nuskandintų ežere ar upėje. Ne visi krikščionys dabar tiki, kad demonai egzistuoja, dažnai manoma, jog "demonų apsėstas" žmogus serga epilepsija, psichine liga.
Lietuvoje šiuo metu yra 7 egzorcistai, kiek jų yra kitose katalikiškose valstybėse, sunku pasakyti - tai gana uždara diskusijoms tema. Bene žymiausias pasaulio egzorcistas - Vatikano velnių varytojas Gabriele Amorth'as (g. 1925). Egzorcizmo tema Vakaruose paplito 1971-1973 m., kai pasirodė Williamo Peterio Blatty (g. 1928) knyga "Egzorcistas" ir pagal ją sukurtas to paties pavadinimo filmas. Knyga ir filmas pasakoja apie 1949 m. balandžio 19 d. egzorcizmą (jis truko daugiau kaip 6 savaites), apie kurį W. P. Blatty sužinojo 1950-aisiais besimokydamas jėzuitiškame Georgetowno universitete. Tiesa, velnias realybėje buvo varomas ne iš mergaitės, o iš trylikamečio berniuko Ronaldo. 1999 m. reporteris Markas Opsasnickas ištyrinėjo šį egzorcizmą ir nustatė, kad visa istorija - gerokai perdėta. Pasak ceremonijoje dalyvavusio tėvo Walterio Hallorano (1921-2005), tapusio pagrindinio "Egzorcisto" veikėjo prototipu, demonas nekalbėjo jokiomis kitomis kalbomis (tik mėgdžiojama egzorcistų lotynų kalba), nesikeitė jo balso tembras, velnias nevėmė ir nesišlapino. M. Opsasnickas padarė išvadą - berniukas sirgo, o ne buvo apsėstas.
Grįžtant prie Lietuvą lankančio B. Domergue, reikia pažymėti, kad jis ne tik nusprendė aplankyti didžiausius šalies miestus (o pradėjo visgi nuo Seimo - įdomu, kiek demonų jame?), bet atskirame susitikime su "Tikėjimo žodžio" bažnyčios nariais ketina diskutuoti apie tai, koks blogas dalykas yra internetas ir blogai, video žaidimai, metalo bei gotikos muzika ir kt.
Kaip ten bebūtų juokinga ar keista, Lietuvą, atrodo, tarsi demonai apsėdo. Pastaruoju metu vykstantys dalykai dažnai sunkiai telpa galvoje. Vieni jų - kiek komiški. Pavyzdžiui, vasario 1-ąją, kaip vaizdžiai apibūdino fotomenininkas Saulius Paukštys: "Vilniaus miestas apsnigtas turbūt kaip Leningradas blokados metu. Betgi dabar ne karas!" Nepaisant to, (dar vis) Vilniaus miesto meras, pajuokų objektu tapęs Vilius Navickas, sniegą vilniečiams liepė nusikasti patiems.
Pereinant prie mažiau juokingų dalykų, reikia pažymėti, kad pedofilijos šmėkla Lietuvoje įgauna vis baisesnį, demoniškesnį pavidalą. Kaltųjų pedofilų nėra, vienas jų "tik tvirkino mergaitę" (už šį kraupų nusikaltimą Lietuvoje maksimali bausmė - dveji metai už grotų; reali - piniginė bauda), o Drąsius Kedys, žmonių garbinamas labiau nei Tadas Blinda, vis dar kažkur dingęs. Generalinis prokuroras pašaipiai šypsosi, gūžčioja pečiais ir turbūt mano, kad mes nežiūrime serialo "Melo teorija" ("Lie to Me*"). Žiūrime. Taigi suprantame, kad prokurorų vado mimika ir gestai rodo viena: meluoja. Kaip pastebėjo vienas Seimo narys, greičiausiai tuo įžūliu generalinio prokuroro melu patikėjo ir visko mačiusi Prezidentė. Jei toks įtaigus melagis tas generalinis, tai gal demonas?
Kiek silpnesnius už save Lietuvoje priimta skriausti, kankinti ir žudyti. Firma "Grinda", priklausanti to paties mero V. Navicko vadovaujamai Vilniaus miesto savivaldybei, oficialiai rūpinasi gyvūnėliais, o realiai - palaiko juos, kaip sako rusai, "pakazūchai" (parodomuoju būdu), o vėliau "užmigdo". Vargšų šunų ir katinų - pilnas internetas: imkit, globokit, tik nežudykit. Tačiau žmonės dažnai jaučiasi ir gyvena dar blogiau nei tie šunys ir katinai: bjūra nuotaika ir sveikata, kasdien per televiziją regint vis tuos pačius politikos demonus. Ir niekas nesikeičia.
