Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Valstybiniai auditoriai nustatė Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa turi trūkumų, todėl priemonės įgyvendinamos nepakankamai rezultatyviai.
Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu. Todėl būtina baigti kurti ir įdiegti prevencinę sistemą. Kol kas veikia tik atskiri jos elementai“, – apžvelgdama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad 2004 m. patvirtinta Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa turi trūkumų, todėl priemonės įgyvendinamos nepakankamai rezultatyviai. Programoje nenustatyti tikslų pasiekimo vertinimo kriterijai, nenumatytas atskiras finansavimas, pirmaeilės priemonės vykdomos pavėluotai, o už programos priemonių įgyvendinimą atsakinga tik Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Be to, programoje nenumatyta nei priemonių, nei konkrečių datų nutraukti taršą pavojingiausiomis vandens aplinkai cheminėmis medžiagomis.
Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. duomenimis, iš 55 stambiausių šalies vandens aplinkos teršėjų pavojingomis cheminėmis medžiagomis, tik 10 tvarko nuotekas savo valymo įrenginiuose. Likusieji 45 sudaro nuotekų tvarkymo sutartis su komunalinių nuotekų valyklomis. Visi ūkio subjektai turėtų pateikti informaciją valykloms, kokias pavojingas chemines medžiagas ar preparatus jie naudoja ir nurodyti, kokiais būdais ir metodais šias medžiagas galima nukenksminti. Deja, saugos duomenų lapuose tokia informacija nenurodoma, todėl valykloms kontroliuoti nuotekų užterštumą pavojingomis cheminėmis medžiagomis yra problemiška.
Gamybinės nuotekos – pagrindinis upių, ežerų, tvenkinių, Kuršių marių, jūros pakrančių vandenų cheminės taršos šaltinis. Gamybinių nuotekų cheminė tarša savaime nenusikenksmina. Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai pajėgūs išvalyti tik buitines nuotekas, o cheminės medžiagos tik atskiedžiamos. Kyla rizika, kad tinkamai nesutvarkius gamybinių nuotekų, cheminės medžiagos gali kauptis gamtoje ir tam tikru momentu sukelti ūmų ir ilgalaikį toksinį poveikį, rašoma Valstybė kontrolės pranešime spaudai.
Bus stiprinama prevencija ir kontrolė
Aplinkos ministerija, kaip sakė Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, atkreipė dėmesį į Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas ir jau yra pasiūliusi joms įgyvendinti skirtą priemonių planą.
Kai kuriuos ataskaitos teiginius, pasak Daliaus Krinicko, reikėtų patikslinti. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota beveik 900 cheminių medžiagų ir apie 9000 cheminių preparatų, pagamintų naudojant šias medžiagas. Nors, kaip teigia Valstybės kontrolė, apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai, tačiau, remiantis Europos Sąjungos mastu atliekamais tyrimais ir vertinimais, tik nedidelė jų dalis – 46 – yra priskirtos medžiagoms, galinčioms daryti ilgalaikį neigiamą poveikį vandens ekosistemoms.
Mūsų šalis, kaip ir kitos ES valstybės, direktyvomis patvirtintus pavojingų medžiagų sąrašus yra perkėlusi į nacionalinę teisę. Papildomai į Lietuvos nacionalinį pavojingų cheminių medžiagų sąrašą yra įtraukta 30 cheminių medžiagų, kurioms taip pat taikomi griežti kontrolės reikalavimai.
Remiantis atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad iš ES Cheminių medžiagų duomenų bazėje nurodytų pavojingų medžiagų grupės mūsų šalies vandenyse aptinkamos tik 9 medžiagos. Siekiant nustatyti, kokia gamybinė ar kita veikla galėtų būti taršos šiomis cheminėmis medžiagomis šaltiniu, vykdomi papildomi tyrimai.
Valstybės kontrolės atlikto tyrimo ataskaitoje taip pat pažymėta, kad Lietuvoje nepakankamai griežtas cheminių medžiagų teisinis reglamentavimas. Tačiau šių medžiagų tiekimą rinkai ir naudojimą reguliuojantys nacionaliniai teisės aktai yra visiškai suderinti su ES reikalavimais, kurių nebegalima griežtinti, nes už jų sugriežtinimą mūsų šalis gali sulaukti Europos Komisijos sankcijų.
Ataskaitoje nurodyta, kad nepakankamai reglamentuotas nuotekų valymo sutarčių sudarymas. Tačiau šis teiginys paremtas tik vandens tiekimo įmonių apklausos rezultatais. Daliaus Krinicko žodžiais, gamybinių nuotekų valymo sektoriuje yra dar bent du pagrindiniai jo dalyviai, į kurių nuomonę reikėtų atsižvelgti. Tai pramonės įmonės ir valstybinę kontrolę atliekančios institucijos. Siekiant atspindėti dabartinę gamybinių nuotekų valymo padėtį ir nustatyti susidariusias problemas, reikėtų įvertinti visų sektoriaus dalyvių nuomones, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
