Psichologai ir ekonomistai aiškina, kad santuoka šiais laikais nėra būtinybė, tačiau priduria, kad visiškai išsižadėti įsipareigojimų – rizikinga.
Pernai sausio – lapkričio mėnesiais iš viso Lietuvoje registruota 18560 santuokų ir 7735 ištuokos. Vidutiniškai per mėnesį žiedus mainė 1688-ios ir skyrėsi 703 poros, šalyje subyra keturios iš dešimties santuokų.
Poras konsultuojantys psichologai aiškina, kad tokie skaičiai Lietuvai per dideli. Mat pagal ištuokų skaičių Europos Sąjungoje esame vieni iš lyderių.
„Čia yra 40 procentų broko, tai yra totalus žmonių įleidimas į santuoką, visiškai nepasiruošusių žmonių“, – nurodė porų psichologas Mykolas Truncė.
Tokia tendencija Lietuvoje pastovi, panašus santuokų, ištuokų santykis lydi šalį metai iš metų. Psichologai prognozuoja, kad ateityje tendencijos tikrai nesikeis, esą jaunos lietuvių poros nemoka kartu gyventi.
„Ko žmonės nemoka, nemoka bendrauti taikiai, kad po pokalbio norėtųsi būti kartu, nemoka spręsti konfliktų abipusio laimėjimo būdu, nemoka seksualinio pasitenkinimo užtikrinti, nemoka susitarti dėl vaikų, nemoka susitarti dėl pinigų ir turto valdymo, nemoka susitarti dėl bendro gyvenimo taisyklių“, – paaiškino M. Truncė.
Specialistų nuomone, griūvančių santuokų statistika gimdo kitas tendencijas. Esą poros vengia įsipareigojimų ir iš viso nesituokia. Psichologai aiškina, kad gyventi „susimetus“ nėra blogai.
„Žmonės gyvena kuo puikiausiai susimetę, vaikus gimdo, visuomenės tolerancija visam šitam dalykui yra. Būtinybės sudaryti santuokos nėra“, – kalbėjo psichologas Marius Daugelavičius.
Tačiau priduria, kad santuoka turi ir gerųjų savybių.
„Tam tikras ritualas, kurį žmonės praeina. Jie aiškiau suvokia, kad dabar jie kitame statuse, kad čia jau dabar yra viskas rimčiau, na ir, kad lengviau išsiskirti šiais laikais, bet tai vis vien toks kažkoks procesas, kurį reikia praeiti. Žmonės atsakingiau žiūri į šeimą, kai jie santuokoje“, – patikino profesionalas.
Pasak specialistų, santuokos nyksta ir dėl kitų priežasčių. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad šiais laikais poros gali sėkmingai įsigyti būstą bei planuoti savo biudžetą ir nesusituokę. Negana to, esą gyventi „susimetus“ kartais ir apsimoka.
„Bent jau tie, kurie deklaruoja, kad yra vieniši ir nėra įteisinę irgi gauna įvairių lengvatų. Pavyzdžiui, ir ilgesnės atostogos priklauso, jeigu mama ar tėtis vienas augina vaikus, greičiausiai, jeigu pajamos nėra didelės, nors ir gyvena kartu su kitu, jis gali gauti ir kitokių paramos ir paskatos formų“, – pridūrė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tiesa, ekonomistai nesusituokusioms, bet kartu gyvenančioms poroms primena, kad savo piniginę sąjungą įteisinti vis dėlto vertėtų.
„Reikia pagalvoti ir apie sutartį, ir apie galimybę kažkaip tą turtą bendrą valdyti, nes vis tik, vis tiek kiekvienoje santuokoje, kiekvienuose santykiuose yra stiprioji ir silpnesnė pusė ir natūralu, kad išsiskyrimo atveju, gali kilti labai daug įvairių klausimų“, – kalbėjo „Luminor“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuvoje vidutinė santuokos trukmė siekia apie 13 metų.
