Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka.
Šiomis dienomis girdim – Sekminės, o kas tai per šventė? Matyt, retas kuris dar žino, kad tai – septynios savaitės nuo Velykų, bet tai kas čia per šventė?
Šventė yra labai džiugi, kadangi gamtos suvešėjimas nuteikia žmogų pasidžiaugt gamtos spalvomis, kvapais, atgimimu pilnu. Ir tai tikrai ši šventė turi daugybę tradicinių papročių, ateinančių iš labai senų laikų.
Mes girdim, kad iš krikščioniškos pusės tai yra Šventos Dvasios nužengimo į žemę šventė ir nuo Sekminių dienos Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Tai kiek Lietuvoj buvo ta krikščioniška šventė, kiek mes turim tų pagoniškų šaknų?
Yra kaip ir daugelis kitų krikščioniškų švenčių, kurios per 600 metų, praėjusių nuo Lietuvos krikšto, buvo įkultūrintos. Taigi susiliejo su tradiciniais papročiais, kurie paremti žemdirbystės kultūra. Žmonės iš to gyvendavo ir labai natūralu, kad gamtos ritmai savaip nuspalvina ir bažnytinės šventės.
Mes girdim, kad pagoniškame tikėjime čia buvo beržų garbinimo šventė ir garbinama gamta, augalija ir naminiai gyvūnai. Tai ką čia švęsdavo? Per Velykas – gamtos pabudimas, o čia kas?
Šitos dienos yra pats gamtos suvešėjimas, pats gražumas. Kada svaigina ir kvapai, džiugina akis. Tai berželiai labai gražiai atrodo. Ir būtent krikščioniška tradicija berželiais papuošti bažnyčių altorius ir paskui pašventinus juos žmonės nusilauždavo šakelę, atsinešdavo namo ir su ta šakele gindavo namus nuo perkūno įtrenkimo, kad žaibas neuždegtų.
Štai vat ir susiliejimas, įkultūrinimas ir krikščioniškos nuostatos, ir senoviškų lietuviškų papročių. Ši šventė – tai ne tik pasidžiaugimas, kad augmenija suvešėjo visa, kad gamta atsigavo, bet kartu ir gyvulių globos, piemenėlių šventė. Galima padabinti ir berželiais, nes berželių šakelėmis buvo ir kiemo vartai papuošiami, ir krikštasuolė namuose, ir įvairios kitos vietos.
Iš senų laikų dar pas senelius už šventų paveikslų kaišiodavo tuos berželius. Bet kodėl tie berželiai? Namuose, apie duris, kodėl visą kiemą puošdavo?
Tai augmenijos simbolis, atsigavusios po žiemos. Ir tas berželių kvapas labai nuteikia pasidžiaugt gamtos atsigavimu. O kartu berželiai simbolizuoja, kad ganiavoj, kai ganoma iš bažnyčios žmonės kada grįžta, tai piemenėliai į pavakarę atgins galvijus, karvutes ir aveles, vainikuotus gėlių vainikais.
Anksčiau tas Sekmines švęsdavo rimtai – tris dienas. Kaip vykdavo ta šventė?
Matot, bažnytinė šventė labai reikšminga, tai yra katalikų bendruomenėse privaloma šventė – viena iš trijų: Kalėdos, Velykos ir Sekmines. Ji simbolizuoja Šventą Trejybę.
Taip pat teko girdėt, kad ir laukus apeina, jeigu apeisi laukus – jau kaip magiškas dalykas – bus apsauga. Kad javų vidury ir puotos būdavo keliamos?
Ir pirmiausia apeidavo rugių lauką, kad duonelės būtų šiemet. Būtinai rugius lankydavo ir yra dainos, kurios vadinasi paruginėmis. Tos dainos dainuojama. Ir nusinešdavo prie lauko kažką truputį pasivaišint, nes ten kaimynai ateina savo rugių pažiūrėt ir tokios vaišės būdavo. Be to Sekminių pietūs būtinai šeimininkė išvirdavo kiekvienam šeiminykščiui po septynis virtinius. O virtiniai kiekvienoj šeimoj vis kitokie.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
