Deginamų pievų liepsnos pasiglemžė jau dviejų žmonių gyvybes. Miškininkai susirūpinę: ugnis praryja ir ką tik pasodintus miško sodmenis, teigia „Lietuvos žinios“.
Šią savaitę sodybas ir miškus nuo deginamų pievų liepsnų gynė ir aplinkosaugininkai, ir miškininkai. Generalinės miškų urėdijos ir Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai Kaišiadorių rajone ieškojo vietos, kur galima būtų sodinti Lietuvos kariuomenės ąžuolyną. Netoli Kaišiadorių jie išvydo tirštus dūmus. Vėjas degančios sausos žolės liepsnas sparčiai gynė miško link. Iššokę iš automobilio vyrai užgesino ugnį.
Lietuvoje vis dar gaji tradicija pavasarį deginti nenupjautą pernykštę žolę. Kai kurie žmonės mano, kad degindami pievas pagražins gamtą, tačiau iš tikrųjų tai - meškos paslauga. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūva vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Be to, degančios žolės liepsnos dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Net žūva žmonės.
Užtroško nuo dūmų
Šią savaitę deginamų pievų liepsnos pasiglemžė jau dviejų žmonių gyvybes. Pirmadienį negyvas 58 metų Utenos gyventojas rastas Anykščių rajono Kurklių seniūnijos Kryžokų kaime. Liudininkų ir žemės savininkės parodymais, žuvęs vyras degino pernykštę žolę.
Antradienio vakarą į Vilniaus universitetinės ligoninės Antakalnio klinikas iš Butvydžių seniūnijos Arturiškių viensėdžio atvežta 80-metė senutė, kuri buvo rasta išdegusioje pievoje. Netrukus ji nuo patirtų nudegimų mirė. O užpernai išdegusiose atvirose teritorijose rasta net 12 žuvusiųjų.
Svarbu laiku pastebėti
Miškų urėdijų, kurių Lietuvoje yra 42, darbuotojai jau pradėjo budėti visą parą - sergėti girias nuo gaisrų. Vėl atnaujinamas darbas priešgaisriniuose stebėjimo bokštuose, kurių yra daugiau kaip šimtas. Pasak Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Petro Kanapienio, Lietuvoje miškininkai į gaisravietę atvyksta maždaug per 10 minučių, o vidutinis šalyje išdegusio miško plotas - tik 15 arų. Tose valstybėse, kur miškininkų darbuojasi mažiau, šie rodikliai yra prastesni.
Keletas urėdijų, ypač tos, kurios prižiūri vertingiausius - nacionalinių parkų miškus, šiemet įrengs automatines gaisrų stebėjimo sistemas. Bokštuose įrengtos vaizdo kameros visą parą seks, ar niekur nekyla dūmai, o jei juos užfiksuos - sistema paskelbs pavojų.
Kur ieškoti pagalbos?
Ką reikėtų daryti pamačius degančią žolę? Jei ugnis nedaug išplitusi, nesunku ją užgesinti ir savo jėgomis. Reikia tik nusilaužti keletą medžio (geriausia beržo) šakų ir jomis užplakti liepsną, o žiežirbas sužerti išdegusio ploto link. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
Smilkstančius kelmus ir panašias vietas po gaisro būtina užberti smėliu ar žeme, nes vėjas vėl gali įpūsti ugnį. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
Jei liepsnos nuslopinti nepavyksta, miškininkai pataria kviesti pagalbą tel. 112 arba 01, taip pat pranešti artimiausiai miškų urėdijai ar girininkijai.
Feliksas Žemulis
