Laikas persukamas paskutinį kovo sekmadienį 3 val. nakties ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties.
Tai reiškia, kad šviesusis paros metas nuo sekmadienio ryte prasidės vėliau, o vakare truks ilgiau.
Sukti laiką visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse buvo nutarta 1980 m. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, esą tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Vis tik, ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos (EK) vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą.
2019 m. Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Bet valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.
Pernai 60 EP narių iš įvairių šalių ir frakcijų pasirašė laišką, kurio adresatas – EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Laišku Komisija buvo raginama greičiau spręsti šį klausimą.
Šią savaitę prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė pažymėjo, kad Lietuva laiko sukiojimo klausimą į darbotvarkę galėtų grąžinti pirmininkaudama ES Tarybai 2027-aisiais metais.
