Žinia visiems – dar ne vasara, o pavasaris.
„Vasara prasideda, kuomet vidutinė temperatūra perkopia 15 laipsnių ir paprastai, pagal klimatinius rodiklius, tai įvyksta kažkur antroje birželio pusėje. Ne visoje Lietuvoje vienodai ta diena ateina, bet jeigu grubiai tariant, tai kažkur nuo saulėgrįžos, Joninių prasideda vasara, birželio 22 - 24 dienomis. Dabar yra pavasaris, nes klimatiniu požiūriu sezonai nepasikeičia su kalendoriaus lapeliu“,– kalbėjo klimatologė Audronė Galvonaitė.
Bus tikrų tikriausia lietuviška vasara
Bendrai paėmus šiemet vasaros vidutinė temperatūra numatoma truputį aukštesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato norma – 16.8 °C), kritulių kiekis mažai skirsis nuo vidutinio daugiamečio (1981– 2010 m. klimato norma – 21229 mm).
„Kuomet žiūrėjau prognozes, tai iš tikrųjų mirguliavo akyse, nes šiemet vasara turėtų būti artimesnė Lietuvos vasarai. Ji bus tokia lietuviška, kuomet nebūdavo didelių karščių ir vyravo vidutinė temperatūra. Man labai įdomu pasirodė, kad jos bus gana nepastovios. Viena diena bus šilta +24- +25 laipsniai, o sekanti diena tik +15 ir šitokia situacija labai kartojosi, žiūrėjau ir rusų ir baltarusių ir amerikiečių prognozes, visi rodė labai didelius tarpparinius svyravimus“,– kalbėjo klimatologė A. Galvonaitė.
Tendenciją, jog mūsų vasara bus pakankamai nepastovi pastebėjo ir klimatologas Donatas Valiukas. Dažnai kelias šiltas dienas keis kelios lietingos ir vėsios dienos. Šį nepastovumą, jo manymu, sukelia klimato kaita.
„Vasaros Lietuvoje nėra itin pastovios. Pastebėta, kad paskutiniais metais, tie ekstremumai dėl klimato kaitos didėja ir tas nepastovumas dar labiau ryškėja, o ateityje jie, ko gero, dar labiau ryškės”, – pasakoja klimatologas Donatas Valiukas.
Šiemet nebuvo pavasario?
Yra trys klimatologinio pavasario būsenos. Pirmoji būsena yra tuomet, kai vidutinė paros temperatūra peržengia nulį laipsnių, tai vadinamasis vandens pavasaris, toliau seka žaliasis pavasaris, kai vidutinė paros temperatūra pereina per penkis laipsnius, o toliau ir per dešimt laipsnių.
„Beveik kiekvieni metai būna skirtingi, skirtingu metu prasideda kiekvienas pavasario laikotarpis. Nes klimatologinė norma susideda iš ilgamečių skaičiavimų, tai yra ne vienų metų skaičiavimai. Pavasaris gali būti ir ankstyvas, ir vėlyvas, yra buvę kad net keturiasdešimt parų vėlavo pavasaris”, – kalbėjo A. Galvonaitė.
Žydėjo viskas iš karto
Šiemet labai ilgai pavasaris delsė, niekaip negalėjo perkopti penkių laipsnių ribos, o paskui sugrįžo vėl prie nulio laipsnių, labai ilgai neprasidėjo žaliasis pavasaris. O paskui viskas sužydėjo vienu metu: ievos, obelys, alyvos ir kaštonai.
„Iš tikrųjų šį pavasarį vienu metu ore buvo visas kokteilis žiedadulkių, nes tikrai pražydo viskas vienu metu. Nes ievos, obelys ir alyvos niekada kartu nežydėdavo. Bet tas iškritęs sniegas sumaišė visus reikalus ir po to kaip dėjo tą šilumą, todėl staiga viskas sužydėjo. Ir lapai pasižiūrėkite kokie dideli šiais metais, tiesiog spurtas buvo”, – kalbėjo A. Galvonaitė.
Šaltas pavasaris lemia šiltą vasara?
Temperatūra gamtoje svyruoja, jei būna vėsesni laikotarpiai po jų seka šiltesni, bet drastiškų permainų tikrai nebus.
„Yra tokia liaudies išmintis, kuri tarsi logiškai paremta kompensaciniu mechanizmu. Vidutinė temperatūra keliatą laipsnių paprastai būna didesnė ar žemesnė už normą, bet tas svyravimas didelis nebūna, kad staiga pasidaro karščiau dešimčia laipsnių. dėl to ir atsiranda tokia išmintis. Tačiau pagal vienos dienos orus tikrai negalima atspėti viso sezono, jokio pagrindo tam nėra, mokslas turėdamas didžiulius resursus skaičiuoti ir atlikti daug skaičiavimų taip tiksliai nepadaro, atspėti yra neįmanoma”, – kalbėjo D.Valiukas.
