„Šių partijų likvidavimo procedūra supaprastinta tvarka bus pradėta kovo viduryje“, – BNS sakė Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.
Tarp likviduotinų partijų pakliūva Kristinos Brazauskienės vadovaujama Demokratinė darbo ir vienybės partija, su eksbankininku Vladimiru Romanovu sieta Lietuvos žmonių partija, Algirdo Pilvelio vadovaujama Lietuvos reformų partija, Egidijaus Klumbio – Tautos pažangos partija, taip pat Žemaitijos partija, Smulkaus ir vidutinio verslo partija, Respublikonų lyga, Lietuvos humanistų partija ir kt.
Pasak A.Kutrevičiaus, likvidavimo procedūra truks metus. Šis procesas galės būti atšauktas tik teismo sprendimu.
K.Brazauskienė BNS sakė neturėjusi laiko pateikti Teisingumo ministerijai partijos narių skaičiaus, nes poilsiauja. Demokratinė darbo ir vienybės partija savo narių skaičiaus nedeklaruoja nuo 2014 metų spalio.
Tačiau K.Brazauskienė tvirtino dar turinti planų dėl partijos. „Ten metus trunka, dar visko gali būti. Atsakysiu po mėnesio. Mes dar turime planų“, – teigė prezidento našlė.
Du kartus narių skaičiaus nedeklaravo Socialistinis liaudies frontas. Pasak A.Kutrevičiaus, jo atstovai per tris mėnesius dar gali pateikti šiuos duomenis ir jam likvidavimas negrės. Pagal įstatymą, politinei partijai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų. Anksčiau reikalauta tūkstančio.
Nesurinkusios reikiamo narių skaičiaus partijos turi per šešis mėnesius arba pačios likviduotis, arba persitvarkyti. Jeigu iki spalio to nebus padaryta, joms irgi galės būti pradėta likvidavimo procedūra. Tai liečia Respublikonų partiją ir Tautos vienybės sąjungą.
Politinių partijų įstatymas numato, kad partijos privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą. Šiuo metu registruotos 38 partijos. Nuo 1990 metų Lietuvoje iš viso buvo įsteigtos 73 politinės partijos. Dalis jų nutraukė veiklą, dalis susijungė su kitomis, reorganizavosi.
