Žmogaus teisių forumo diskusijoje buvo kalbama apie Lietuvoje gajų darbuotojų ir užsienio išnaudojimą. Sritys, kuriose susiduriama su šia opia bėda – tai krovinių pervežimas, statybų sektorius, žemės ūkis, grožio industrija ir kitos. Nesąžiningi darbdaviai migrantus mikliai vynioja aplink pirštą: darbuotojai užmokesčio laukia po kelis mėnesius, yra priversti vykti į alinančias komandiruotes, jiems neleidžiama grįžti į gimtąją šalį, atimami dokumentai, o sušlubavus sveikatai gauti biuletenį nėra galimybių .
Padėtį vadina „kritine ir tragiška“
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso (LPSA) pirmininkas Audrius Cuzanauskas išdėstė, kokią mato darbo migrantų padėtį šiuo metu Lietuvoje.
„Situacija išlieka tokia pati kritinė ir tragiška. Kiekvienais metais transporto sektoriuje, kuris yra didžiausias pagal darbo migrantų skaičių, po 16 tūkst. žmonių išmetama iš darbo. Išmetami darbuotojai, kurie uždirba, bet toliau turi eiti ir prisiteisti darbo užmokestį. Arba didžioji dauguma net nesikreipia [pagalbos]. Jei 16 tūkst. išmeta iš darbo, tai vos 1-2 tūkst. kreipiasi. Visi kiti netiki sistema, kalba, kad yra korupcija“, – apibūdino A. Cuzanauskas.
Jo teigimu, šalyje ir toliau išlieka nesikeičiantis status quo: tarp darbdavių ir darbuotojų vyrauja žodiniai susitarimai, išlieka nelegalūs mokėjimo būdai, vis dar gajūs kasos išlaidų orderiai.
„Nuo 2022 metų sugebėjome pasiekti, kad nebebus kasos išlaidų orderių. Tačiau niekas neapsaugos darbuotojų, kad darbdaviai neverstų jų dar metus ar dvejus pasirašinėti atbuline data, kaip ir dabar yra daroma. Prieš 10 dienų kalbėjau su vienu vairuotoju. Įmonė iš Marijampolės vis dar taiko praktiką, kad prieš įsidarbinant yra padėti 5–7 lapai su kasos išlaidų orderiais. Be datų, be sumų. Tu iš pradžių turi juos pasirašyti, o tik po to gausi darbo sutartį“, – problemą įvardijo diskusijos dalyvis.
Migrantus, įsidarbinusius Lietuvoje, neretai išnaudoja ir kitais būdais. LPSA pirmininkas pabrėžė, kad darbuotojams tenka vykti į alinančias komandiruotes, kurių trukmė 2–7 mėnesiai ar netgi daugiau.
Vladislovas Žurba, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos narys, papildė, kad pats savo akimis matė, kaip Lietuvos logistikos įmonės išnaudoja svetimšalius vairuotojus.
„Žmonės iš Ukrainos, Baltarusijos, turi susimokėti tarsi už mokymus, o jei išeina iš darbo anksčiau, pavyzdžiui, po 1 metų, nors kontraktas pasirašytas 2 metams, iš jų tos pakankamai didelės sumos išskaičiuojamos. Jie išeina vos ne nuogi. Teko kaip vertėjui versti dokumentus dėl vieno vairuotojo. Ten išskaičiavo viską, kas įmanoma. Jie nežino įstatymų, nekalba lietuviškai ir nieko negali padaryti“, – patirtimi dalijosi V. Žurba.
Pagalbos šaukiasi įvairių tautų darbo migrantai
Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė, minėjo, kad teikia pagalbą darbo migrantams, į Lietuvą atvykusiems iš įvairių pasaulio kampelių.
„Jie yra iš Kinijos, Indijos, Tailando, Kambodžos, kai kurių Afrikos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Centrinės Azijos buvusių sovietų respublikų. Geografija labai plati ir jie kreipiasi ne dėl darbinių santykių ginčų. Mes matome situacijas, labai panašias į prekybą žmonėmis. Deja, kol kas ikiteisminiai tyrimai iki tokio darbinio išnaudojimo, kuris yra panašus į prekybą žmonėmis, didžioji dalis nutraukti“, – apgailestavo ji.
Anot K. Mišinienės, šiuo metu Lietuvoje tebevyksta 2 ikiteisminiai tyrimai dėl asmenų išnaudojimo darbui. „Kolegos kalba apie transporto sritį. Mes matome platesnį išnaudojimo spektrą: grožio industrija, masažo salonai, siuvimo įmonės įvairios“, – papildė ji.
Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad migrantų išnaudojimas pastebimas ir statybos, žemės ūkio sektoriuose.
Gediminas Noreika, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas, komentavo, kad Lietuvoje pastebi tokią tendenciją: kuo daugiau imigrantų įleidžiama į Lietuvą, tuo daugiau nustatoma nelegalaus darbo atvejų.
Nuo 2021 m. pradžios iki rudens pabaigos VDI nustatė 460 neteisėtai dirbusių užsieniečių, tai yra 20 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Išnaudojami migrantai paprastai atvyksta ne iš savo šalies, o per Europos Sąjungos šalies įmones. Dažniausiai tai būna Lenkijos įmonės. Darbdaviai, prisidengdami sutartimis, gali išnaudoti ir praktiškai būti patys nebaudžiami. <...> Pažeidimų skaičius auga progresija“, – nurodė G. Noreika.
Lietuvos teisinė sistema gerokai šlubuoja
Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, teisėjas Aurelijus Gutauskas atskleidė, kad Lietuvos teisinė sistema turi daugokai trūkumų ir nėra efektyvi, siekiant užkirsti kelią užsieniečių išnaudojimui darbe.
„Išnaudojimo priverstiniam darbui bylų beveik nėra, nuteistų asmenų vienas kitas. Už šios statistikos slypi kiti dalykai, ji neatspindi realybės. Akivaizdu, kad išnaudojimas žmonių priverstiniam darbui ir išnaudojimas dirbti sunkiomis darbo sąlygomis egzistuoja“, – kalbėjo jis.
A. Gutauskas minėjo, kad Lietuvą krečiant migracijos krizei, neigiamas požiūris į neteisėtai sieną kertančius migrantus suaktyvėjo. Tačiau jis pabrėžė, kad ši žmonių grupė naudojama kaip įrankis politiniams tikslams siekti, todėl šie asmenys tampa pažeidžiami ir gali būti išnaudotojų taikinys.
Teisėjas davė pavyzdį, kad apgyvendinti pabėgėlių centruose ir trokštantys bet kokia kaina pasiekti tikslo valstybę, tarkime, Vokietiją, migrantai būna sekami organizuotų nusikaltėlių, besikėsinančių juos įtraukti į išnaudojimo tinklus.
Paklaustas, kiek realu Lietuvoje teisinėmis priemonėmis apsiginti nuo išnaudojimo darbe, teisėjas griežtai atsiliepė apie valstybės įstatymus: esamus teisės aktus vadino silpnąja grandimi.
„Kalbant apie išnaudojimą, Lietuva nerodo iniciatyvos, kaip sureguliuoti šitą sritį efektyviau. Kaip problemą išspręsti? Keisti požiūrį į išnaudojimą ir eksploataciją žmogaus, keisti teisėsaugos tyrimų darbą, ir, trečia, turime silpną teisinę bazę, kaip apsiginti išnaudojamiems žmonėms.
Kai kalbame apie vergovę, tarnystę, priverstinį darbą, galbūt viskas tvarkoje, kai tai siejame su prekyba žmonėmis, žmogaus valios laisvės pažeidimu. Kai kalbame apie kitokį išnaudojimą vergiškomis sąlygomis, negalėjimą įgyvendinti bendražmogiškų veiksnių, tada kalba eina apie darbo santykius, civilinį procesą – tarsi taip žmogus galėtų gintis“, – teigė jis.
Pasak A. Gutausko, Lietuvos teisinėje sistemoje yra 3 straipsniai, galintys apsaugoti žmogų nuo išnaudojimo darbe. Pirmasis – apie prekybą žmonėmis, antras – apie išnaudojimą priverstiniam darbui, tačiau įrodyti šią nusikalstamą veiklą sudėtinga, pažymėjo teisėjas. Dar yra baudžiamojo kodekso 292-1 straipsnis dėl asmenų, nelegaliai atvykusių į valstybę iš trečiųjų šalių, išnaudojimo darbe.
Tačiau teisėtai Lietuvoje esantiems Europos Sąjungos piliečiams nėra galimybės apsiginti nuo išnaudojimo darbe baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis, konstatavo A. Gutauskas.
Pažėrė tikrų istorijų apie išnaudojimą darbe
LPSA vadovas A. Cuzanauskas atskleidė, kiek darbo migrantų kreipiasi pagalbos į profesinių sąjungų aljansą, kad apgintų savo interesus.
„Skaičiuojant vidutiniškai, plius minus 5 asmenys per parą kreipiasi. Arba fiziškai atvyksta į ofisą su dokumentacijomis, jei tai turi, arba daugeliu atvejų konsultuojasi telefonu – per dieną iki 30 skambučių. Pavyzdžiui, darbuotojas prašosi pagalbos, kad darbdavys jo neišleidžia namo, informuoja, kad jis galbūt galės grįžti tik sausį“, – apibūdino jis.
A. Cuzanauskas pateikė dar vieną istoriją: „Praeitą savaitę buvo skambutis iš kito asmens, kuris dirbdamas 13 metų patyrė insultą, ir klausia darbdavio, ar gali tikėtis nedarbingumo, kadangi dėl insulto nebevaikšto. Įmonė visiškai neatsiliepia ir nieko nepadeda. Jis klausia, ar gali gauti nedarbingumą ir prašo susigrąžinti atlyginimą už 2 mėnesius. Tai vyksta nuolat“, – minėjo jis.
Įmonių nuskriausti asmenys kreipiasi nuolat, bet toli gražu ne visi. Tokio nutylėjimo priežastis – nepasitikėjimas institucijomis. Be to, neretai darbdaviai, iš kurių su policijos pajėgomis buvo paimti neteisėtai laikomi darbuotojų asmens dokumentai, turi įžūlumo paduoti profesines sąjungas į teismą ir reikalauti piniginės kompensacijos.
„Kodėl tai vyksta? Yra didžiulis nebaudžiamumas. Jeigu įmonės – vagys – leidžia sau pulti tą pačią profesinę sąjungą, kuri gina darbuotoją, tai yra totalus Vyriausybės neveiksnumas, yra ženklios problemos valstybėje“, – teigė A. Cuzanauskas.
KOPŽI vadovė K. Mišinienė taip pat pasidalijo, su kokiais išnaudojimo darbe atvejais susiduria.
„Mes kalbame apie asmenis, kurių judėjimo laisvė apribota, kurie negali pasitraukti iš darbo vietos, neretai jie ten gyvena. Turėjome žmones, kurie buvo vaduojami policijos pagalba reidų metu iš uždarų patalpų, kuriose jie ir turėjo dirbti vergiškomis sąlygomis. Jų asmens dokumentai buvo atimti ir jie negalėjo pasitraukti. <...>
Galime įsivaizduoti, kad žmogus kelis mėnesiu negauna atlyginimo. Pavyzdžiui, vairuotojas gyvena autolaužyne, surūdijusios fūros kabinoje, prausiasi viešuosiuose tualetuose, maitinasi atliekomis. Kokios jo galimybės iš viso kreiptis pagalbos, <...> suformuluoti pagalbos prašymus ir būti išgirstam? Kiekvienas nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo sako: Ne, tu buvai neišnaudotas, apsirikai, tai tau tik pasirodė, kad tave išnaudojo. Tai žaibišką žinutę pasiunčia visai bendruomenei, kad neverta kreiptis, teisingumo nebus“, – teigė ji.
„Linava“ generalinis sekretorius: gaila, dėl pavienių atvejų yra demonizuojamas visas transporto sektorius
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas naujienų portalui tv3.lt perdavė savo poziciją.
„Labai gaila, kad dėl pavienių atvejų yra demonizuojamas visas transporto sektorius, kuris yra vienas daugiausiai mokesčių sumokančių sektorių ir sukuria 7 proc. šalies BVP. Transporto sektoriuje nėra išnaudojimo, apie kurį kalba profesinės sąjungos, darbdaviai moka darbuotojams tiek, kiek abi šalys suderėjo. Tarptautinę kvalifikaciją turintiems vilkikų vairuotojams verslas moka konkurencingą atlyginimą, suteikia socialines garantijas ir įvairias skatinamąsias priemones, nes mūsų sektoriuje vairuotojai yra aukso vertės. Tai varomoji jėga transporto sektoriuje, o dėl kiekvieno profesionalaus vilkiko vairuotojo darbdaviai konkuruoja vieni su kitais, nes sektoriuje labai trūksta šios srities profesionalų.
Negerovių tikrai pasitaiko, bet tai yra pavieniai atvejai. Mes, kaip asociacija, atstovaujanti 740 transporto įmonių (šalies transporto sektoriuje yra 4500 įmonių), nesame tuo patenkinti. Norėtume, kad nebūtų nei vieno atvejo, dėl kurio tektų aiškintis ar kiltų abejonių. Visgi reikia suprasti ir tai, kad kai kurie atvejai gali būti dėl nesusikalbėjimo, neįsigilinus į teisės aktus, nes vežėjai dirba Europoje ir tikrai ne visada spėjama įsigilinti į užsienio šalių įstatymus, kurie, kaip ir pas mus Lietuvoje, dažnai keičiasi, yra tobulinami.
Asociacija „Linava“ daro viską, kad gerintų transporto sektoriaus įvaizdį ir užkirstų kelią tokiems atvejams. Šių metų pradžioje buvo priimtas etikos kodeksas, suformuota nauja etikos komisija, kuriai vadovauja teisės profesorius Vytautas Nekrošiaus. Tai yra didelis postūmis į priekį, nes asociacijai priklausančios narės ar planuojančios priklausyti turi būti nepriekaištingos reputacijos, elgtis gerai su darbuotojais, laikytis įstatymų. Kylant abejonių, įsijungia Etikos komisija, kuri nagrinėja tokius atvejus.
Pripažįstame, kad problemų pasitaiko ir atsiprašome tų žmonių, kurie nukentėjo nuo nesąžiningų verslo atstovų. Tik ar dėl kelių dešimčių paslydusių kolegų, „nusikaltėlių“ vardo nusipelno likę tūkstančiai vežėjų?
Lietuvos įmonėse dirbantys ir po užsienio šalis krovinius gabenantys vilkikų vairuotojai paprastai uždirba 2000 eurų į rankas ir daugiau per mėnesį, automobilius gabenantys vairuotojai – nuo 3500 iki 4500 eurų į rankas. Šiuo metu pastovusis, t.y. mažiausias, atlyginimas transporto sektoriuje siekia 1059 eurus, neatskaičius mokesčių, o nuo 2022 m. sausio 1 d., didėjant minimaliai mėnesinei algai (MMA) iki 730 eurų Lietuvoje, vairuotojų minimalus atlyginimas didės iki 1204 eurų, neatskaičius mokesčių.
Agentūros „Eurofond“ duomenimis, Lietuva yra 8-a valstybė Europoje, pagal minimalaus atlyginimo dydį transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams, ir patenka tarp tokių šalių kaip Airija, Olandija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija ir Ispanija. Lietuvoje minimalus atlyginimas transporto sektoriuje didesnis už minimalų vairuotojų darbo užmokestį Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje. Nuo kitų metų sausio Lietuva bus 7-oje vietoje tarp Europos valstybių, pagal minimalų atlyginimų vairuotojams.
Be to, būtų gerai, kad profesinės sąjungos žvelgtų plačiau ir padėtų spręsti labai svarbią ilgametę problemą – nesibaigiančias eiles Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kai vairuotojai vilkikų kabinosi yra priversti laukti savaitę ir net dvi, kol bus praleisti per sieną, ir leisti laiką kabinoje prie sienos kilometrinėse eilėse, be normalaus miego, nesant galimybės padoriai atlikti gamtinių reikalų, pavalgyti, nusiprausti. Suprantame, kad pasienio ir muitinės pareigūnų skaičius yra toks koks yra, o ir norinčių dirbti neatsiranda dėl pernelyg žemų atlyginimų. Jei būtų padidinti atlyginimai muitinės ir pasienio pareigūnams, tikėtina, kad eilės mažėtų, nes greičiau suktųsi procedūros. Tad kviečiame profesines sąjungas prisidėti sprendžiant šią problemą“, – nurodė asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Z. Buivydas.
