Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė atskleidė liūdną tiesą, kad prostitucija Lietuvoje gerokai išplitusi. „Nėra tikslių paskaičiavimų, kaip plačiai prostitucija yra pasklidusi mūsų šalyje, tačiau iš to, ką matome virtualioje erdvėje, didmiesčiuose, regionuose, darytume išvadą, jog sekso industrija klesti. Gali nusipirkti moterį, vyrą be kliūčių – turėk tik pinigėlių“, – teigė ji.
Populiarioje skelbimų svetainėje – nuorodos į prostituciją
Susirūpinusi skaitytoja kreipėsi į portalą tv3.lt ir pasidalijo internete rastais seksualinių paslaugų skelbimais. Skaitytojos nuomone, policija įdeda nepakankamai pastangų, kad užkardytų prostitucijos apraiškas Lietuvoje.
„Ar Lietuvoje prostitucija yra legali? Pranešus policijai apie trans prostitutes (dvi iš jų nurodė tą patį adresą) policija nereagavo. Skelbiu.lt pilna Ukrainos moterų skelbimų apie sex paslaugas. Moterų, kurios, neaišku, ar legaliai pateko į mūsų šalį? Ar laikėsi karantino? Policija visiškai to nekontroliuoja. Kai kurios merginos juokiasi, kad policijai galima sumokėti ir dirbti toliau. Taip, prisidedama prie koronos plitimo mūsų šalyje“, – savo nuogąstavimais dalijosi ji.
Portalas tv3.lt teiravosi Lietuvos policijos, kokių priemonių imasi pareigūnai, kad mažintų prostitucijos mastą šalyje. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pažymėjo, kaip policija akylai seka visą viešąją erdvę.
„Pareigūnai pagal galimybes stebi ir elektroninę erdvę, ir, turėdami tam tikros informacijos, organizuoja tikslinius reidus“, – teigė jis.
Siūlymą tenkinti aistras „maskuoja“ po kitokiais pavadinimais
Policija pastebi, kad pastaraisiais metais didesnė sekso paslaugų pasiūla matoma elektroninėje erdvėje. Pasiūlymų patenkinti aistras galima rasti interneto skelbimų svetainėse. R. Matonis pastebi, kad kainos už šias paslaugas svyruoja, skiriasi ir skelbimų turinys, pavadinimai.
„Kaina priklauso nuo siūlomų nelegalių konkrečių paslaugų, vietų, tuo užsiimančių asmenų amžiaus, išvaizdos ir kitų panašių dalykų. Paslaugos paprastai „slepiasi“ po tokiais skelbimais kaip erotinis masažas, svajonių išsipildymas, įvairūs vakarėliai, gundantys šokiai ir panašiai“, – įvardijo R. Matonis.
KOPŽI vadovė K. Mišinienė pritarė, kad skelbimai apie prostitucijos paslaugas dažniausiai plinta internete. „Interneto platformose šiandien vyksta didžioji dalis sekso pirkimo sandėrių – tą labai gerai žino ir suteneriai, neretai moterų vardu dedantys skelbimus apie „greitą visų norų išpildymą“, – minėjo ji.
Iš tv3.lt skaitytojos atsiųstos medžiagos matyti, kad už laiką su transseksualiu asmeniu prašoma nemaža suma: už 30 minučių – 100 eurų, o už 1 valandą – 150 eurų.
Piniginės baudos gresia tiek pirkėjams, tiek pardavėjams
Lietuvoje verstis prostitucija – nelegalu, už tai numatyta administracinė atsakomybė. Piniginės baudos gresia tiek prostitucijos paslaugų teikėjui, tiek pirkėjui ir vartotojui.
Už seksualinių paslaugų aktą gali tekti susimokėti baudą nuo 90 iki 140 eurų. Nusižengus pakartotinai, baudų sumos atitinkamai auga: gali tekti paploninti piniginę nuo 140 iki 300 eurų.
R. Matonis nurodė, kad dėl įsitraukimo į veiklą, susijusią su prostitucija, šiemet iš viso nubausti 186 asmenys, iš jų: 134 – už vertimąsi, 43 – pakartotinį vertimąsi, 9 – už naudojimąsi šiomis paslaugomis. Vadinasi, administraciniai protokolai buvo surašyti daugiausiai prostitucija užsiimantiems asmenims, o ne sekso pirkėjams. Galima palyginti, kad 2020 m. už prostitucijos paslaugas apskritai nubausti 96 asmenys, o 2019 m. – 344.
Už vertimąsi prostitucija arba šių paslaugų vartojimą gali būti taikomos ir kitokios poveikio priemonės. Pavyzdžiui, toks asmuo įpareigojamas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Teisės aktai numato, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris:
- į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas;
- įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę;
- bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis;
- nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese.
Suteneriai darbuojasi didmiesčiuose, nes čia patogiau „pasislėpti ir išnykti“
KOPŽI vadovė minėjo, kad šis centras teikia pagalbą asmenims, išnaudojamiems prostitucijai, tad šį reiškinį reikėtų traktuoti ne kaip seksualines paslaugas, bet kaip pažeidžiamų moterų ir vyrų išnaudojimą.
Paklausta, kuriose vietose dažniausiai verčiamasi prostitucija, K. Mišinienė atsakė: „Lietuvoje gatvės prostitucija nėra labai paplitusi, daugiausiai ji vyksta uždarose patalpose – tam išnuomotuose butuose, moteliuose, viešbučiuose, striptizo klubuose ir panašiai.“
Jos teigimu, prostitucijos apraiškos daugiausiai plinta didžiuosiuose miestuose, o ne regionuose.
„Žinoma, kad didmiesčiuose yra pelningiau organizuoti viešnamius – čia lengviau pasislėpti, išnykti tarp kitų „paslaugų“ teikėjų. Čia gyvena didesnis skaičius potencialių sekso pirkėjų, kurie juk nevyks šimtų kilometrų tam, kad nusipirkti pusvalandžiui lytinį aktą“, – situaciją apibūdino ji.
Pastūmėti link prostitucijos gali daugybė veiksnių
Paklausta, dėl kokių priežasčių asmuo gali prisijungti prie prostitucijos tinklo, K. Mišinienė atsakė, kad lazda turi du galus. Pirma, daug lemia vyraujanti socialinė atskirtis, dėl kurios pažeidžiamos grupės priverstos griebtis šiaudo. Antra, seksui, kaip „prekei“, yra milžiniška, sunkiai numalšinama paklausa.
„Iš vienos pusės, labai aiškiai matome, kad finansinės problemos, skurdas, priklausomybės, įvairios ligos, patirtas smurtas, laiku negauta pagalba, socialinė izoliacija įstumia moteris ir mergaites į sutenerių kuriamą subkultūrą.
Iš kitos pusės, pasaulyje, neišskiriant nė Lietuvos, egzistuoja niekaip nepasotinama paklausa perkamam seksui, kuri liudija apie tokių pirkėjų nemažas psichologines, emocines problemas, niekinantį požiūrį į moterį. Prostitucijos organizatoriai labai gerai jaučia šį paklausos alkį, jie verčiasi per galvą, stengdamiesi jį patenkinti – taip atsiranda ir prekyba moterimis, vaikais“, – paaiškino pašnekovė.
Pasak K. Mišinienės, šią situacija iliustruoja konkretūs pavyzdžiai: 2020 m. prekybos vaikais bylos Lietuvoje buvo dėl mergaičių išnaudojimo prostitucijoje.
„Suaugę vyrai, nekreipdami dėmesio į vaikų amžių, sąmoningai pirko juos lytiniams santykiams. Manyčiau, jog pats laikas visuomenei pradėti domėtis ne tik „kaip atrodo prostitutės“, bet ir kodėl mūsų vyrai, broliai, sūnūs nesibodi remti sutenerius“, – pabrėžė KOPŽI vadovė.
Parsidavinėjimo auka susiduria su aibe pavojų
K. Mišinienė pasakojo, kokios grėsmės tyko žmonių, įkliuvusių į prostitucijos tinklą.
„Šis laukas yra pilnas pavojų. Tenka konsultuoti moteris, kurios yra tapusios užpuolimų aukomis, patyrusios iš sekso pirkėjų, sutenerių seksualinę prievartą. Neretai galvojama, kad šios moterys, kaip ir vyrai prostitucijoje, yra tiesiog daiktai, kurį įsigijęs gali daryti tai, ko nedrįstum su tau brangiu asmeniu“, – dalijosi pašnekovė.
Savo kūną už pinigus parduodančių asmenų kasdienybė – itin niūri. Prostitucijos metu atliekamos seksualinės praktikos – pavojingos sveikatai ir gyvybei.
„Lytiniu keliu plintančios infekcinės ligos, neblaivūs, apsvaigę sekso pirkėjai, baimė susidurti su pareigūnais, nesumokėtos baudos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnį, kiekviename žingsnyje lydinti visuomenės panieka – tai yra moterų prostitucijoje kasdienybė“, – įvardijo K. Mišinienė.
Pinigines bausmes vadina beprasmiškomis, valstybei reikia kito kelio
K. Mišinienė atsakė, ką mano apie Lietuvos teisės aktuose numatytas bausmes už prostituciją. Ji laikėsi kategoriškos nuomonės – ši priemonė kelio prostitucijai neužkirs, valstybei reikia kitokių prevencijos programų.
„Šį parsiduodančių moterų persekiojimą laikyčiau viena beprasmiškiausių mūsų valstybės teisinių praktikų. Ką tuo norime pasiekti? Kad „begėdės, pasileidusios“ moterys susigės ir taps „doros“? Nesant jokių valstybinių iniciatyvų, programų dėl pagalbos išeinant iš prostitucijos, rimtos prevencijos, kad nepatektų pažeidžiami asmenys į prostituciją – tokia moralizuojanti pozicija labai žiauriai atrodo“, – teigė KOPŽI direktorė.
Specialistė kėlė nemažai klausimų dėl Lietuvoje galiojančios prostitucijos kontrolės sistemos. Jos nuomone, bausmės prostitucija besiverčiantiems asmenims šią problemą tik gilina, o ne sprendžia.
„Kokiu būdu moterys gali susimokėti tas baudas? Tikriausiai – dar daugiau „aptarnaudamos klientų“. Beje, pastarieji teoriškai taip pat turėtų būti baudžiami, bet reidus organizuojantys pareigūnai neretai atkerta, jog jie... Nemato sekso pirkėjų, neturi galimybių jų nubausti, o ir šiaip, „kam gadinti gyvenimą studentui ar verslininkui, gal netyčia susiviliojusiam prostitute ir užsukusiam pas ją?“, – akcentavo K. Mišinienė.
KOPŽI vadovė atsakė, ką reikėtų keisti Lietuvoje, norint malšinti prostituciją: „Prevencinės priemonės, išėjimo iš prostitucijos programos, sekso pirkėjų ir prostitucijos organizatorių atsakomybės didinimas – tai pirmieji žingsniai, kurie leistų mums ištiesti pagalbos ranką giliame pogrindyje esančioms moterims - ir jų vaikams! - leistų mažinti sekso, pornografijos industrijos apimtis ir pelną.“
KOPŽI centro SOS numeris +370-679-61617 veikia visą parą. Asmenys, nukentėję nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgę nepilnamečiai kviečiami skambinti šiuo numeriu. Paskambinus bus suteiktos konsultacijos, patarimai ir reikalinga informacija.
Šiuo numeriu skambinti gali ir šeimos nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. KOPŽI specialistų komandą sudaro socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas. Jie pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
