Tiesa, po Lietuvos Jehovos liudytojams priklausančio Modesto (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai – žinomi) pareiškimo iškelta byla taip ir nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės.
Modesto advokatas Marius Ruzas patvirtino, kad byla buvo nutraukta pasiekus taikos susitarimą. Šio susitarimo esmė yra tokia, kad Modestas negalės būti šaukiamas atlikti savo pareigos tol, kol Lietuvoje neatsiras alternatyvios tarnybos, kurios nekontroliuotų Lietuvos kariuomenė.
Kariuomenė atsitraukė
Šios istorijos aplinkybes naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutikęs atskleisti advokatas M. Ruzas pasakojo, kad jo atstovaujamas asmuo yra Jehovos liudytojas.
„Sužinojęs, kad yra kviečiamas atlikti karo tarnybą, jis nurodė, kad negali to padaryti dėl savo religijos, religinių įsitikinimų. Bet kariuomenės atstovai iš pradžių nusprendė, kad tai nėra priežastis atleisti nuo karo tarnybos. Todėl teko kreiptis į teismą“, – pasakojo M. Ruzas.
Anot advokato, tai yra išskirtinė byla, nes iki šiol tokie klausimai teismuose nebuvo sprendžiami:
„Nebuvo taip, kad žmogus griežtai atsisakė atlikti savo pareigą. Tiesiog dėl religijos jis negali imti ginklo į rankas. Todėl prašė suteikti jam galimybę atlikti alternatyvią civilinę tarnybą.
Bet tada kilo problema, nes tokios alternatyvos, kurios nekontroliuotų Lietuvos kariuomenė mūsų šalyje Lietuvoje nėra. Alternatyvi civilinė tarnyba atliekama įstaigose, kurios nesusijusios su karinėmis institucijomis. Pavyzdžiui, ligoninėse, slaugos ar senukų namuose. Taip yra tarnaujama visuomenei.“
M. Ruzas patvirtino, kad Modestui pavyko pasiekti savo: „Kariuomenės atstovai nusprendė, kad jo šaukimas yra sustabdomas iki tol, kol Lietuvoje atsiras alternatyvi civilinė tarnyba.“
Į klausimus apie privalomąją karo tarnybą ir religinius akcentus atsako Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus specialistas vyr. eil. Tomas Galičinas.
Kiek yra atvejų, kai dėl religijos asmenys buvo atleisti nuo privalomos karo tarnybos?
Pirmiausia, norėčiau apibrėžti keletą sąvokų. Alternatyvi krašto apsaugos tarnyba (AKAT) – karo prievolininkai atlieka valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose dirbdami visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.
Atleidimas nuo karo prievolės – atleidžiama nuo bet kokių karo prievolininko pareigų, metams ar ilgiau. Pavyzdžiui, moterims, išleistiems į dimisiją (į atsargą) ir t.t.
Karo tarnybos atidėjimas – nereiks atlikti karo tarnybos tais šaukimo metais. Pavyzdžiui, studentams, moksleiviams iki 21 metų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams.
Dėl religinių priežasčių galimos dvi išeitys: grindžiant religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu, galima prašyti atlikti AKAT, arba esant dvasininku (atliekant pastoracinį darbą) galima gauti tarnybos atidėjimą.
Atleidimų nuo karo prievolės atvejų yra buvę labai mažai, apie 10, kadangi atleidimas nuo tarnybos buvo taikomas nuo 2011 iki 2017 m. pabaigos, kai buvo pakeistas Karo prievolės įstatymas (KPĮ) ir tokia galimybė panaikinta.
Nuo 2015 m., kai buvo atnaujintas šaukimas į šauktinių tarnybą, buvo pateikta iš viso 30 prašymų atlikti AKAT, 26 iš jų pripažinti pagrįstais.
Ar nepasitaikė piktnaudžiavimo atvejų, būtent pateikiant religijos argumentą?
Piktnaudžiavimas religiniais įsitikinimais nėra aktuali problema, kadangi bet kokiu atveju karo prievolininkų teiginiai turi būti pagrįsti, įrodomi dokumentais, AKAT atveju – tiria speciali, sudaryta iš asociacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų, komisija.
Kas yra alternatyvi civilinė tarnyba ir ko šiuo metu trūksta, kad ji būtų taikoma asmenims, kurie dėl religinių motyvų negali tarnauti?
Alternatyvi civilinė tarnyba – sąvoka, naudojama Lietuvos Jehovos liudytojų bendruomenės, kuri teigia, jog dabartinė AKAT sistema neatitinka jų religinių įsitikinimų, kadangi AKAT yra kontroliuojama Lietuvos kariuomenės.
Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Lietuvos Konstitucijoje (139 str.) tokio pobūdžio tarnyba įvardinta kaip alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, atitinkamai toks tarnybos pavadinimas numatytas ir karo prievolės įstatyme. Taigi sprendžiant klausimą dėl Alternatyvios civilinės tarnybos įvedimo, reikėtų atsižvelgti ir į Konstitucijos nuostatą.
Pažymėtina ir tai, kad ir šiuo metu egzistuojanti alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba pagal savo pobūdi yra civilinė, t.y. atliekama civiliniuose valstybės ar savivaldybės institucijose, atliekant visuomenei naudingą darbą, atliekantys šią tarnybą asmenys kontroliuojami šių institucijų vadovų, jiems taikomi darbo santykiai, kurie reglamentuojami LR Darbo kodeksu.
Kokia yra Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pozicija dėl alternatyvios civilinės tarnybos?
Kadangi alternatyvi civilinė tarnyba Lietuvoje nėra numatyta, nėra aiškaus jos modelio, negalime įvertinti jos privalumus ar trūkumus. Be to, kaip minėjome, Lietuvos Konstitucijoje numatyta alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba pagal savo esmę yra civilinio pobūdžio ir iš esmės užtikrina asmenų, dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negalinčių atlikti tikrosios karo tarnybos, interesus.
Tuo pačiu manytume, kad siekiant išvengti įvairių prieštaravimų bei atskirų religinių bendruomenių nepasitenkinimą dėl tokios tarnybos pobūdžio, galima būtų tobulinti šiuo metu egzistuojančios alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo sąlygas, atitinkamai tobulinant ir teisės aktus, reglamentuojančius šios tarnybos atlikimą.
Įvardykite pagrindines priežastis dėl kurių asmenys Lietuvoje yra atleidžiami nuo privalomos karinės tarnybos?
Atleidimą nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimo atvejus numato KPĮ atitinkamai 3 ir 15 straipsniai, iš viso virš 20 pagrindų (atvejų).
Dažniausi atvejai – dėl sveikatos, studijų, mokymosi, šeimyninių aplinkybių (mažamečiai vaikai).
