Tautodailininkai sako, jeigu neliks uosių, neliks ir įspūdingų medžio dirbinių.
Tautodailininkas Adomas Kaušinis ruošia uosį apdirbimui. Kol kas dar neaišku, kas gims iš šio gabaliuko, bet vyras turi minčių sukurti kelias pelėdas. Tautodailininkas sako, kad bet kokį medį prakalbintų - tai jam jau nėra sudėtinga, nes praktikuojasi daugelį metų. O ypač tinkamas menui pastaraisiais metais tapo uosis, mat pasidarė labai ligotas.
Sveikos šios medienos beveik nelikę. „Man vertė, kai medyje yra kažkokia anomalija. O uosio yra labai daug ligoto. Tai visokie tokie ir gumbiukai, ir skylės ten tokios, ir jis aš pastebėjau... Bet tokie gumbiukai mane domina, paprasta gryna mediena manęs nedomina visai“, – teigė tautodailininkas Adomas Kaušinis.
Menininko teigimu, nykstant medžiui, gali išnykti ir ypatingi meno kūriniai – vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Nes kai kurios figūrėlės, kaip sako vyras, gimsta tik iš šio medžio. Pavyzdžiui, ši vaza. Kam reikia praktiškų daiktų, perka iš uosio gaminamus šaukštus, pjaustymo lenteles. O štai uosinės grindys ar durys dar labiau vertinami.
Mat tai labai stipri ir galinga medžiaga. Gal dėl to Plungės parke, čia pat šalia Oginsių rūmų, medžių alėjoje puikuojasi ir taip vertinamas yra penkiakamienis uosis.
Anot legendos, uosį sodino penkių vaikų tėvas. Tad norintiems turėti gausią šeimą tereikia paliesti arba penkis kartus apibėgti medį. Tiesa, miškininkai skelbia liūdną žinią, tokius medžius tenka labai dažnai pjauti – vykdyti sanitarinius miško kirtimus. Va vienas kitas, bet irgi daugiau mažiau visi pažeisti. Ir nors malkos kainuoja nepigiai, kaip pastebi
Nemenčinės miškų urėdijos vyriausioji miškininkė Danuta, kubas kainuoja trisdešimt eurų, tai specialistų nedžiugina. Malkoms tenka pjauti vis daugiau ligos pakirstų ar visiškai negyvų uosių, mat medis, kuris, pavyzdžiui, šioje urėdijoje ir taip retas, sparčiai nyksta – suserga ir pagelbėti jam nėra jokių galimybių.
Plačiau apie tai TV3 reportaže.
