Tokie gaisrai, koks kilo Kuršių Nerijoje 2006 metais ir išdegė 120 hektarų miško, turėtų nebepasikartoti.
Miškuose šiuo metu stovintys aukštuminiai statiniai, į kuriuos lipdavo ir budėdavo sargai, bus supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą, o žmonės atleis. Jų vietą užims modernūs gaisro detektoriai ir radarai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 130 priešgaisrinio stebėjimo bokštų, ten kiekvieną parą budi sargai. Pastebėję liepsnas, jie kviečia į pagalbą urėdijų budėtojus, kurie atvažiuoja automobiliais su specialia įranga gaisrams gesinti.
Tokių automobilių, pasak generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Veselgos, yra 60. Transporto priemonės bus reikalingos ir nugriovus bokštus.
„Dabar esančius bokštus nugriausime ir supjaustysime, atiduosime į metalo laužą. Nereikės budėti žmonėms, juk nesaugu lipti į 40 m aukštį. Prieš kelis metus būta atvejo, kai sargas iškrito“, – paaiškino bokštų likimą G.Veselga.
Anot jo, vietoje šių bokštų veiks efektyvesnė priešgaisrinė sistema. Vietoje paprastų jau pradėti statyti GSM bokštai, iš viso jų veiks 84. Į bokštus keliami radarai ir detektoriai, kurie sugeba aptikti gaisro židinį 15 km spinduliu.
Signalai iš bokštų, pastebėjus gaisrą, keliaus į stebėjimo centrus, kurių visoje Lietuvoje veiks 25. Projektuose yra numatytas ir Centrinis pultas, kuris jau dabar priima signalus iš Alytuje, Varėnoje, Valkininkuose, Kazlų Rūdoje, Trakuose, Kaišiadoryse veikiančių detektorių .
„Ekonominis efektas, pilnai įrengus bokštus, turėtų siekti 1,8 mln.litų per metus. Europos sąjunga skyrė 29 mln. Litų, o miškų urėdijos 14 mln.litų. Manau, šie pinigai greitai atsipirks“, – vylėsi Generalinio urėdo pavaduotojas.
Anot jo, sistemai pradėjus veikti, Lietuva galės pamiršti apie gaisrus, koks kilo Kuršių Nerijoje: „Neįmanoma ir tokia padėtis kaip pernai Maskvoje, kuomet degė daugybė hektarų miškų“.
Be šių priemonių, miškai yra ariami apsauginėmis zonomis, paskirstyti kvadratais, už kuriuos atsako urėdijos ir miškininkai.
