Lietuvoje šiuo metu fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, tačiau premjerė I. Šimonytė to nesureikšmina.
„Skirtumai tarp prizinių vietų nėra labai dideli, tai yra mėnesių klausimas, kai vieną mėnesį viena valstybė yra garbingoje, neigiama prasme, pirmojoje vietoje, kitą mėnesį – kita valstybė. Aš siūlyčiau tų dalykų taip labai nesureikšminti, kaip galbūt norėtųsi kai kam“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, Lietuvoje infliacija yra pakankamai aukšta dėl kelių priežasčių.
„Mes vis dar šių metų pradžioje lyginame šių metų mėnesius su praėjusių metų karantiniais mėnesiais, kai ekonominė veikla nevyko.
Ir pats didžiausias infliacijos paspartėjimas buvo būtent tada, kai mes pradėjome lyginti tuos mėnesius, kurie yra 2021 metų antroje pusėje buvo visai kitokie, kokie buvo 2020 metais antroje pusėje. Ir atitinkamai, 2021 metų pradžioje buvo gerokai lėtesni nei 2020-ųjų metų pradžioje. Tokia yra ekonomikos dedamoji“, – aiškino premjerė.
„Kita dedamoji yra labai paprasta ir čia nėra jokios paslapties, tą patį kartojame ir kartosime. Tai yra energetikos kainų šokas, kurį iš pradžių rudenį sukėlė ir tiekimo grandinėse atsiradę trukdžiai, bet ir sąmoningas manipuliavimas dujų rinka, kurios ėmėsi Rusijos režimas, ruošdamasis karui jau tuo metu ir bandydamas didinti spaudimą Vakarų valstybėms.
Taip jau atsitiko, kad Lietuvos vartotojų krepšelyje energetikos dedamoji yra viena didžiausia Europos Sąjungoje. Todėl natūralu, kad infliacijos rodiklį tai taip veikia ir tai veikia per kelis kanalus. Pirmasis kanalas yra tiesiogiai – dujos ir elektra, kaip komunalinių paslaugų sudedamoji dalis.
Kita dalis – degalai, kurių kaina yra naftos kainų išvestinė, o naftos kainos ir dujų kainos yra tarpusavyje susijusios labai tampriai. Natūralu, kad yra daug tokių objektyvių priežasčių, kodėl infliacijos paspartėjimas yra toks spartus“, – teigė I. Šimonytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad šalyse, kaip Lietuva, kur darbo užmokestis pastaruosius keletą metų augo maždaug po 10 proc., tokia infliacija juntama visiškai kitaip, nei šalyse, kuriose darbo užmokestis auga labai simboliškai, o infliacija labai netolima mūsiškei.
Seimui teikiamas tikslinamo 2022-ųjų biudžeto projektas
Vyriausybei išvakarėse pritarus šių metų valstybės biudžeto pataisoms, jos ketvirtadienį teikiamos svarstyti Seimui. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.
Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.
Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė ketina kompensuoti ne dabartinį kainų šuolį, o amortizuoti jų augimo tempą.
Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) numatoma didinti 80 eurų iki 540 eurų, tam skiriant 103 mln. eurų. Senatvės ir valstybines pensijas siūloma indeksuoti 5 proc., tam skiriant apie 57 mln. eurų (dar apie 53 mln. eurų – iš „Sodros“), didinti išmokas ir šildymo kompensacijas – per 30 mln. eurų, taip pat kelti šalpos pensijas bei išmokas vaikams – dar 72,75 mln. eurų.
Paramai verslui dėl išaugusių energetikos kainų numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui, o bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ – daugiau nei 70 mln. eurų Vilniaus-Klaipėdos linijos elektrifikavimui, dar iki 83 mln. eurų bus paskolinta įmonės infrastruktūros išlaikymui.
Ukrainos pabėgėliams siūloma skirti 370 mln. eurų – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.
Biudžeto deficitas šiemet augs nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios skola, skaičiuojama, mažės nuo 44,8 proc. iki 43,3 proc. BVP, tačiau ji mažėja tik todėl, kad auga BVP, tuo metu nominali skola bus didesnė keliais šimtais milijonų eurų.
Skaičiuojama, kad valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. eurų iki 11,846 mlrd. eurų, išlaidos – 863,9 mln. eurų iki 14,166 mlrd. eurų. Bendros biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,114 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,492 mlrd. eurų.
Pirmą kartą šių metų biudžetas buvo patikslintas kovą – jame lėšos gynybai padidintos nuo 2,05 proc. iki 2,52 proc. BVP, arba 300 mln. eurų.
P*chui liaudis
Mes sventoje kovoje su Rusijos agresija.
