Rugsėjo 23-iąją, sekmadienį, minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šiemet sukanka 71 metai nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kai su nacių okupacijos pradžia prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas.
Jau pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis mažesnių miestelių vyrai žydai buvo iššaudyti, moterys su vaikais suvaryti į getus. Miestų žydai taip pat buvo suvaryti į getus, jiems buvo uždrausta eiti šaligatviais, įsakyta ant nugaros ir krūtinės nešioti Dovydo žvaigždes. Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sušaudyti ir getuose gyvenę žydai, palikti tik Kauno, Vilniaus ir Šiaulių getai. Jie aptverti spygliuotomis vielomis, išėjimą kontroliavo policija. 1942-1943 metais išžudyta daug Vilniaus ir Kauno getų žydų. Šiaulių geto žydai artinantis frontui 1944 metais išvežti į Vokietiją.
Sekmadienį Lietuvoje vyks renginių ciklas „Vardai“. Getuose kalėjusių žydų vardai bus skaitomi Vilniuje prie Nacionalinio Dramos teatro nuo 13 val. iki 16 val. ir Kaune, „Fluxus“ ministerijoje nuo 13 val. Renginiais siekiama pagerbti žuvusiuosius ir gaivinti visuomenės atmintį. Skaityti kviečiami visi norintys.
Organizatoriai kviečia surengti skaitymus ir kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose, taip pat uždegti žvakutes žudynių vietose, kurių Lietuvoje yra apie 200.
Vieši getuose kalintų žmonių vardų skaitymai Lietuvoje vyks antrą kartą. Pernai Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje tūkstančiai vardų buvo skaitomi penkiolika valandų nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.
„Žmogus nėra skaičius“, – sako holokausto Lietuvoje tyrinėtoja Neringa Latvytė-Gustaitienė, vadovaujanti Istorijos tyrimų skyriui Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Istorikės teigimu, Vakarų Europoje 95 proc. holokausto aukų vardų yra žinomi. Holokausto aukų sąrašas jau keleri metai sudaromas Latvijoje, iniciatyvą remiant aukščiausiems šalies pareigūnams. Lietuvoje didžioji dalis nužudytųjų vardų nėra žinomi, apie katastrofą kalbama statistiniais duomenimis. Skaitymų iniciatorių teigimu, aktyvus žmonių įsitraukimas į atminties renginius rodo, jog holokausto aukų sąrašo sudarymas yra svarbus Lietuvos visuomenei.
Renginio organizatoriai kviečia sekmadienį pagerbiant žuvusiuosius prisisegti geltoną žvaigždę. Organizatorių teigimu, prieš septynis dešimtmečius atskirties žyme buvusi žvaigždė galėtų tapti žmonių solidarumo ir atjautos ženklu. Tai ženklas, rodantis jog kiekvienas mūsų supranta holokausto nusikaltimus žmogiškumui ir tyliu buvimu solidarizuojasi su aukų artimaisiais, supranta kančios ir šių žmonių reikšmingumą. Pernai šią iniciatyvą palaikė dalis Seimo narių, prisisegdami geltoną žvaigždę holokausto aukų atminimui skirto iškilmingo posėdžio metu.
Holokausto minėjimo renginių ciklas vyksta savanorių pastangomis. Tai gausaus būrio iniciatyva, koordinuojama socialiniame tinkle „Facebook„. Prie šio renginio idėjos įgyvendinimo prisideda VšĮ „Meno avilys“ ir Mediateka, „Fluxus„ ministerija Kaune, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikai, Vilniaus savivaldybės Žydų kultūros ir informacijos centras, šeimos centras „Kartu saldu“ ir kiti.
