Praėjusią parą šalyje atlikti 9958 molekuliniai (PGR) ir 6444 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 404,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,7 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 223 tūkst. 127 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 203 tūkst. 803 asmenys, deklaruota 160 tūkst. 133 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 217 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 54 tūkst. 887.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 942 COVID-19 pacientai, 92 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 814 ligonių, 52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 144 žmonės.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3647 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7406 mirtys.
Dulkys paaiškino, kodėl nuspręsta neriboti „AstraZeneca“ skiepijamų asmenų grupių
Nors po Europos vaistų agentūros (EVA) išvadų dėl, kaip nurodoma, itin mažos kraujo krešėjimų rizikos po „AstraZeneca“ gamintojo skiepo kai kurios šalys nusprendė stabdyti dalies amžiaus grupių gyventojų skiepijimą, ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ši išvada ne tas sprendimas, kuris verstų keisti generalinę liniją pandemijos metu augant susirgimams.
Paklaustas, kodėl kai kurioms kitoms šalims stabdant dalies amžiaus grupių skiepijimą to nesiima Lietuva, ministras informavo, kad, palyginus su nauda, minimos vakcinos nepageidaujamų reiškinių rizikos yra labai mažos.
Jis pažymėjo, kad kaip tik šiuo metu vyksta diskusija Europos Sveikatos apsaugos ministrų susitikime, kad būtent skirtingos praktikos kelia tam tikrą sumaištį ir daro komunikacinį triukšmą.
„Tai mūsų pasirinktas komunikacinis veikimo modelis labiau yra pagal farmakologinio budrumo elementą. Tiesiog duosime pasirinkti žmonėms ir šiandien kaip tik šiame ministrų susitikime yra diskutuojama, kad svarbu matyti visumą. Šalyse yra labai skirtinga situacija, vienos yra daugiau užsisakiusios vienokių ar kitokių vakcinų, bet kuriuo atveju bus kažkokie skirtingi nacionaliniai sprendimai. O mes visą laiką laikysimės to vieningo [sprendimo]. Jei bus kažkokia papildoma informacija iš EVA, [tada bus sprendimai], tačiau generalinė žinutė yra ta, kad bendra nauda viršija galimas rizikas. Tiesiog svarbu, kad pacientai ir gydytojai būtų informuoti“, – sakė A. Dulkys.
Augant susirgimams nėra kito pasirinkimo
Anot jo, kadangi Lietuva turi labai diversifikuotą vakcinų portfelį, galima rinktis „Pfizer“, „Moderna“, balandžio mėnesį bus turima ir „Johnson & Johnson“ vakcinos, įvestas pagrindinis principas, kad leidžiama rinktis ją žinant pilną ekspertų pateikiamą informaciją.
„Nes bendra nauda viršija visas rizikas, kurios yra itin itin itin mažos. Dar reiktų neužmiršti, kad Europoje siaučia pandemija, dviejuose trečdaliuose ryškiai didėja sergamumas, Lietuva taip pat yra tame etape. Tų vakcinų padaugėjo, bet tikrai ne tiek, kad galėtume priėminėti tokius sprendimus“, – informavo ministras.
Portalas tv3.lt primena, kad Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį paskelbė išvadas dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Pranešta, kad nors krešulių susidarymas galimas retas šalutinis poveikis, vakcinos suteikiama nauda yra didesnė nei šalutinio poveikio rizika. Kaip pranešė sveikatos ministras A. Dulkys, vakcinavimas „AstraZeneca“ vakcina nėra stabdomas.
Kaip paminėjo jis, skiepijamiems asmenims bus teikiama informacija dėl didesnio saugumo.
„Žmonės bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti 3–16 dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė A. Dulkys.
Jis pabrėžė, kad nėra nustatytos jokios rizikos vyrams ir nustatytos itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų.
Kaip nurodė Valstybinės vaistų kontrolės agentūros viršininkas Gytis Andrulionis, minimų itin retų šalutinių poveikių (trombocitopenijos) Lietuvoje kol kas nėra fiksuota.
Estija pranešė stabdanti vyresnių nei 60 m. vakcinaciją
Tuo metu Estijoje trečiadienį sustabdytas jaunesnių nei 60 metų asmenų skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso. Keli žmonės pranešė leidiniui „Postimees“, kad jų registracija į vakcinavimą šiuo preparatu buvo atšaukta dėl įsigaliojusių naujų reikalavimų.
Tačiau Vakarų Talino centrinės ligoninės vadovas Arkadijus Popovas pareiškė, kad antros dozės laukiantys gyventojai vis tiek galės ją gauti.
„Jaunesni nei 60 metų žmonės neturėtų būti skiepijami „AstraZeneca“ – tokią informaciją gavau ir aš“, – sakė A. Popovas.
Estijos imunoprofilaktikos ekspertų komitetas nusprendė, kad visiems žmonėms, jau gavusiems pirmąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę, turėtų būti laiku suleista ir antroji. Komitetas rekomenduoja nepradėti skiepyti pirmąja šių skiepų doze jaunesnių nei 60 metų asmenų, kol nebus pateikta daugiau informacijos apie preparatą.
Jungtinė Karalystė siūlo alternatyvą žmonėms iki 30 m.
Jungtinės Karalystės vyriausybės komitetas, konsultuojantis skiepijimo nuo koronaviruso klausimais, trečiadienį pareiškė, kad daugumai žmonių iki 30 metų, jei įmanoma, turėtų būti pasiūlyta „AstraZeneca“ skiepų alternatyva dėl nerimo dėl kraujo krešulių.
„Suaugusiems asmenims nuo 18 iki 29 metų, kurie neturi gretutinių ligų,.. turėtų būti pasiūlyta alternatyvi vakcina nuo COVID-19, o ne „AstraZeneca“ vakcina, kur tokia alternatyvi vakcina yra prieinama“, – spaudos konferencijoje sakė Wei Shen Limas iš Jungtinio vakcinacijos ir imunizacijos komiteto.
Jungtinėje Karalystėje tarp „AstraZeneca“ vakcina nuo pandeminio koronaviruso paskiepytų asmenų patvirtinti 79 reti kraujo krešulių susidarymo atvejai, 19 jų baigėsi mirtimi, trečiadienį pranešė Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA).
