14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 30,5, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko 1 procentas.
Šalyje atlikti 3815 molekuliniai (PGR) ir 2394 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst. 745 žmonės, iš jų tebesergančių padaugėjo iki 822.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4404 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 8989 mirtys.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 52 COVID-19 pacientai, aštuoni iš jų – reanimacijoje, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 39 žmonėms, penkiems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti šeši žmonės.
D scenarijus galimas ir už poros mėnesių
Buvęs Nepriklausomos ekspertų tarybos narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, kad bet kokios prognozės dėl tolesnio pandemijos vystymosi yra nedėkingos, tačiau neslėpė, kad liūdniausią scenarijų jau būtų galima išvysti ir už pusantro mėnesio.
„Sunku šiuo metu prognozuoti, nes daug kas priklauso, kaip žmonės elgiasi ir reaguoja į situaciją. Bet galime įvertinti scenarijus. Taigi pagal dabartinę situaciją per praėjusią savaitę turėjome 40 proc. augimą – užpraeitą savaitę buvo 212 atvejų, o per praėjusią – 308.
Kadangi COVID-19 epidemijos plitimas nepasikeitė, jis yra eksponentinis, tai jei kalbame apie 40 proc. augimo scenarijų, jei jis laikysis, tai turime elementarų matematinį uždavinį. Pagal tai žiūrint į paskutinę rugpjūčio savaitę, turime vidutiniškai 500 atvejų per dieną, ką jau reikštų D scenarijaus ribą. Tad su tokiu augimu galime įeiti į jį per du arba pusantro mėnesio. Taigi 40 proc. ir didesnis augimas nežada nieko gero, jei eisime šiuo scenarijumi. Bet kaip bus, pamatysime“, – dėstė jis.
Kaltintų Delta atmainą
Komentuodama tai, kokios priežastys galėjo lemti tokį užkrato atvejų augimą, premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad tam neišvengiamai įtakos turėjo suaktyvėjęs bendravimas.
„Pirmiausia, karantino panaikinimas ir visiškai neribotas kontaktų apsikeitimas be kaukių pajūriuose, kavinėse, miestuose. Kita vertus, pradeda plinta ir Delta atmaina, bet matome, kad kol kas tai daugiau įvežtiniai atvejai, atkeliauja su vežėjais, tarptautines vežėjų kompanijas. Tai dar kol kas sekasi tuos atvejus išgaudyti, riboti ir izoliuoti. Aišku, žmonės ne visada linkę pasisakyti, su kuo jie kontaktavo“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ji.
Savo ruožtu V. Zemlys-Balevičius sutiko, kad priežasčių gali būti kelios, tačiau visko versti atsipalaidavimui atšaukus karantiną nenorėjo.
„Tikrąją priežastį galėtume pasakyti analizuodami epidemiologinius duomenis, kur daugiausiai užsikrėtė žmonės ir t.t. Man atrodo, atlaisvinti apribojimai neturėtų turėti tiek įtakos.
Mano manymu, turime žymiai geresnį paaiškinimą – tai Delta variantas, kuris yra labiau užkrečiamas, Lietuvoje jau gali būti ir vidinis plitimas. Pirmieji atvejai buvo nustatyti dar birželį, tai dabar matome pirmuosius Delta augimo požymius. Sprendžiant pagal kitų šalių patirtį, ši hipotezė tam neprieštarauja“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Tačiau jis kartu neatmetė galimybės, kad šis atvejų ūgtelėjimas kitą savaitę gali ir nukristi.
„Deja, aišku, patirtis rodo, kad kai kažkas blogo prasideda, tai jau ir prasideda. Nes nors ir atrodytų tas augimas mažas, bet eksponentinis augimas reiškia, kad yra vienas ir tas pats ar atvejų skaičius pakilo nuo 20 iki 200 ar nuo 200 iki 2000“, – pridūrė jis.
