Savaitės žmogus - lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, žaibiškai pradėjusi tirti anoniminį skundą dėl Užgavėnių eilėraščio-dainelės apie “už pavogtą paršiuką mušamą čigoniuką”, nors šioje milijoną litų iš biudžeto per metus gaunančioje tarnyboje - kalnai socialinę nelygybę patyrusių piliečių nusiskundimų.
A.Burneikienės tarnybai sutelkus pajėgas ieškoti, kuriame Vilniaus vaikų darželyje ir iš kurios auklėtojos lūpų nuskambėjo Užgavėnių eilėraštukas, Lietuvoje pasidarė nebesvarbios tūkstančių dėl lyties ar amžiaus darbo netekusių žmonių aimanos.
Skundikas pasislėpė
- Kodėl eilėraštuko istorija tapo kone svarbiausia jūsų tarnybos užduotimi, apie kurią iškart pranešėte visai žiniasklaidai? - „Respublika“ paklausė A.Burneikienės.
- Tai tik aktuali tema prieš Užgavėnes. Visos lygių galimybių problemos esant ekonomikos krizei dabar daugiausia susijusios su socialine žmonių padėtimi.
Skundas dėl eilėraštuko pasirodė labai įdomus. Jis šokiravo visą mūsų tarnybą, nes parašęs anonimas tėvelis labai gražiai papasakojo, kaip ir kas įvyko. Esą vaikutis parėjo namo ir kas vakarą giedojo: „Muš muš, čigonėlį prisirišę prie tvoros! Čigonėliui duos ir duos prisirišę prie tvoros“.
Tėvas padarė pastabą vaikų darželio auklėtojai, bet iš jos išgirdo, kad čigonėlį muš ne todėl, kad jis - čigonėlis, o už viščiukų vogimą ir paršelių smaugimą. Pasirodo, ketverių metų vaikas, net nežinodamas, kas yra tas čigonėlis, jau žino, kad jį reikia lupti kaip vagį ir smaugiką.
Mums pasirodė taip įdomu, kad net tarnyboje dirbantys jauni vyrai ilgai bandė įsivaizduoti, kaip tą paršelį reikia smaugti! Juk nei jo apkabinsi, nei labai prismaugsi - nežinia kur kaklas.
Aš suprantu, kad tai yra tautosaka ir žodžių iš dainos neišbrauksi. Iš vaikystės mes žinome daug dainelių, pavyzdžiui, apie kopėčiom lipantį žydą.
- Aš apie tas kopėčias išgirdau ne vaikystėje, vėliau, o kiek buvo jums metų?
- Anksti vaikystėje. Tai buvo mūsų slėpynių skaičiuoklė. Atsimenu, kad per tautosaką sužinojau, jog žydai per tam tikras šventes iš vaikų kraujo kepa blynus. Tai giliai įėjo į širdį ir turėjau subręsti, kol patikėjau, kad taip nėra.
- Kas laukia tos auklėtojos - nedarbas dėl tautosakos?
- Kodėl? Esmė yra iškelti problemą - ką norėtume, o ko nenorėtume matyti savo visuomenėje. Bet kokia diskusija paviešina esamas problemas. Nepriimsime jokio sprendimo be specialistų - pedagogų, etnologų - išvadų.
Morė - jau ne moteris
- Jeigu jūsų tarnyba su tokiu rimtumu ėmėsi tirti skundo dėl Užgavėnių eilėraščio, ar jau verta ruoštis deginti visas lietuviškas pasakas, o jas sekančias močiutes įkalinti?
- Mes tikrai nesirengiame uždrausti Užgavėnių. Tačiau bet kuris pedagogas, sekdamas vaikams pasakas ar dainuodamas daineles, privalo jausti, ar vaikas jau suvokia, ko yra mokomas.
- Ar jūsų tarnyba yra atlikusi tyrimą dėl kasmet demonstruojamos kraupios viešos scenos - Morės sudeginimo, nes ja galbūt ne tik pažeidžiamos lygios moterų teisės, bet ir propaguojamas smurtas?
- Pirma, Morė yra šiaudinė, o antra, ji yra belytė būtybė.
- Kodėl belytė, jeigu kaime stengiamasi pagaminti Morę su kuo storiau šieno prikimštomis krūtimis, o jos net vardas moteriškas?
- Morė neįvardijama kaip lietuvis, gruzinas, moteris ar vyras. Be to, tai net ne žmogus, o iškamša.
- Ar jūsų tarnyba neketina tirti pasakų apie du protingus, todėl tėvų lepinamus brolius ir trečią, nuskriaustą Jonelį - kvailį, nes taip galbūt pažeidžiamos visų Jonų lygios galimybės?
- Aš turėjau nuostabų tėvą, kuris buvo Jonas. Aš nežinau, kada pradėsiu savo jau metukų sulaukusiai anūkei sekti pasaką „Eglė - žalčių karalienė“. Man iki šiol yra baugu prisiminti, kaip žaltį užkapoja dalgiais.
- Ar esate pradėję tirti galimą vyrų ir profesijos diskriminavimą dėl smurtinio susidorojimo su piršliu per kiekvienas tradicines lietuviškas vestuves, nors piršlienė lieka gyva?
- Ne! Todėl, kad neturėjome tokio nusiskundimo. Žinoma, galime ir patys inicijuoti tokį procesą, bet ar šiuo atveju jūs matote reikalą? Dėl to net negali būti kalbos, nes įstatymas veikia dėl darbo santykių, švietimo ir mokslo sistemos, prekių ir paslaugų, kitose srityse.
- Piršlio amatas yra darbas, jis suteikia paslaugą - sutuokia žmones, bet dėl to yra nužudomas...
- Ne, nejuokaukite - ar piršlys susijęs su darbo santykiais?
- Kokios pajėgos tiria skundą dėl Užgavėnių tautosakos - ar tie žmonės nėra atitraukti nuo rimtų problemų?
- Tik viena darbuotoja, kuri vienu metu tiria gal aštuonis skundus. Tai yra patarėja, kuri užsiima tautiniais, religiniais ir socialinės padėties klausimais. Mūsų tarnyboje iš viso dirba 13 žmonių.
- Ar jūsų tarnyba tirs, pavyzdžiui, galimą lygių galimybių pažeidimą Anykščiuose, kur valdžia nurodė šilumos tiekėjams neskaičiuoti delspinigių savivaldybės įmonėms, bet gyventojai priversti juos mokėti?
- Gyventojų lygios galimybės faktiškai turbūt yra pažeistos, bet mes negalėtume lyginti valstybės institucijų ir piliečių santykių. To nėra įvardyta įstatyme, tad ir aš neturiu teisės kištis į tokius dalykus ir juo labiau imtis sankcijų.
Abiejuose mūsų lygių galimybių įstatymuose yra nurodoma gerokai daugiau ką nors kontroliuoti, nei liepia Europos Sąjungos direktyvos, kurios iš esmės orientuotos į darbo rinką.
- Lietuvoje yra viena valstybinė kalba - lietuvių, bet ji ignoruojama pastatus apkaišiojant užsienietiškomis iškabomis, ar esate dėl to pradėję bent vieną tyrimą?
- Kai buvo pildomas Lygių galimybių įstatymas, mūsų tarnybos niekas neklausė, kai sakėme, kad prie Kalbų chartijos nėra prisijungusi ir Lietuva, todėl į šį teisės aktą nebūtina dėti diskriminacijos dėl kalbos. Pakanka diskriminacijos dėl etniškumo.
Vaikai - ne mūsų reikalas
- Ar tyrėte galimą diskriminaciją tų tėvų, už kurių vaikų tvirkinimą iškrypėliai gauna du tūkstančius litų baudos, kai taip baudžiama Vilniuje ir už nenudaužytus varveklius?
- Nenorėčiau to analizuoti ir lįsti į vaiko teises, tvirkinimus, nes mums to nepavesta kontroliuoti. Vaikai yra vaiko teisių kontrolieriaus kompetencija.
- Visos apklausos rodo, kad visuomenė yra prieš homoseksualų paradus. Ar pradėjote tyrimą dėl galimai pažeistų sostinės gyventojų teisių, kai miesto valdžia leido iškrypėliams marširuoti viešai?
- Nemanau, kad daugumos gyventojų teisės šiuo atveju pažeidžiamos. Kita vertus, aš skeptiškai žiūriu į tą propagandą, kad homoseksualų paraduose bus demonstruojamos nuogybės.
- Bet homoseksualai jau buvo surengę viešą bučiavimosi akciją prie Seimo, prie kurios prisidėjo, nors su vyrais ir nesibučiavo, net parlamentaras Rokas Žilinskas...
- R.Žilinskas kaip Seimo narys gali daryti ką nori, be to, aš jo ir negaliu kritikuoti, nes jis yra vienas mano darbdavių. Nuogybės, nešvankus elgesys yra ne mūsų, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso objektas.
- Kodėl šnipštu baigėsi „Gender Loops“ skandalas - ar tuo nebuvo pažeistos tėvų galimybės, nes jie leido vaikus į darželius, kurių auklėtojai buvo mokomi vaikams pasakoti apie dviejų princų meilę?
- Tokie europiniai projektai nėra skirti vaikams. Tik auklėtojams. Bet Lietuvoje jie net nebuvo ruošiami. Kita vertus, auklėtojai privalo būti supažindinti su įvairiais dalykais, kad galėtų reaguoti į visokius vaikų paklausimus. Pavyzdžiui, kaip paaiškinti, kad kaimynai - du vyrai.
- Kokių svarbių darbų dar turi jūsų tarnyba, be „čigoniuko“ bylos? Gal labai dažnai tiriate opias smurto šeimoje, vyrų prieš moteris ar moterų prieš vyrus problemas?
- Smurtas prieš moteris ar prekyba žmonėmis yra kriminaliniai nusikaltimai, tai yra ne mūsų kompetencija. Bet kai reikia kalbėti tam tikru politiniu lygmeniu apie vyrų daužomas, priverstas su vaikais ant rankų bėgti iš namų moteris, tai kalbame.
Julius GIRDVAINIS
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
