„Šiam momentui ruošėmės, bet jo nelaukėme. Po Velykų savaitgalio stebime ryškų susirgimų gausėjimą. 3 tūkst. dalyvių daugiau kaip dvi savaites kasdien praneša apie savo savijautą. Tai yra COVID-19 aliarmo sistema, kurioje šiandien pradėjo degti visos raudonos lemputės.
Vilniaus mieste susirgimų gausėja jau keturias paras iš eilės. Kauno mieste yra staigus susirgimų šuolis per paskutinę parą (tarp pirmadienio ir antradienio). Likusioje Lietuvoje taip pat matomas susirgimų gausėjimas“, – trečiadienį teigė vienas iš JAV dirbančių mokslininkų Jonas Bačelis.
Antradienį Lietuvoje vienokius ar kitokius simptomus jautė 238 dalyviai (8,3 proc.), karščiavo 32 (1,1 proc.). Vilniaus mieste simptomus jautė 143 (8,8 proc.), karščiavo 23 (1,4 proc.). Kaune simptomus jautė 52 (9,8 proc.), karščiavo 2 (0,5 proc.). Lietuvoje be Vilniaus ir Kauno miestų simptomus jautė 43 (6,2 proc.), karščiavo 7 (1,1 proc.).
Mokslininkų duomenimis, iš pirmadienio vakare gerai besijaučiančių 2379 dalyvių Lietuvos mastu 60 iš jų antradienio vakare pranešė apie vienokius ar kitokius jaučiamus simptomus.
Tad per parą Lietuvoje susirgo 2,5 proc. (pasikliautinis intervalas 1,9-3,2 proc.). Vilniaus mieste šie skaičiai yra 35 iš 1338, arba 2,7 proc. (1,8-3,5 proc.). Kauno mieste šie skaičiai yra 14 iš 440, arba 3,3 proc. (1,7-5,0 proc.). Lietuvoje be Vilniaus ir Kauno miestų: 11 iš 588, arba 1,9 proc. (0,9-3,1 proc.). Tai matoma iliustracijoje žemiau.
Mokslininkai nuo kovo pabaigos renka duomenis apie SARS-CoV-2 viruso plitimą Lietuvoje, stebėdami viruso sukeltos COVID-19 ligos simptomų dažnį Lietuvos miestuose ir dažnio pokyčius (dinamiką) pandemijos metu.
Surinkta informacija gali padėti efektyviau planuoti diagnostinių resursų paskirstymą ir iš anksto įspėti medicinos įstaigas apie artėjančias apkrovas.
Tyrimą atlieka du JAV įsikūrę lietuviai mokslininkai – Jonas Bačelis (Gioteburgo Universitetas, Švedija; Van Andel Research Institute, JAV) ir Juozas Gordevičius (Vilniaus Universitetas; Van Andel Research Institute, JAV). Jie yra biomedicininių duomenų analitikai, biostatistikai.
Iš surinktų duomenų sprendžiama, kiek yra galimai SARS-CoV-2 virusu užsikrėtusių ir kaip greitai jų daugėja. Svarbus aspektas yra tai, kad apklausoje diena iš dienos dalyvauja tie patys žmonės ir kasdien atsako į klausimą – „kaip jautiesi?“ (ir, jei savijauta prasta, kokie simptomai). Tai leidžia jų pačių senesnius duomenis naudoti kaip „vidines kontroles“, taip mažinant klaidingų išvadų riziką.
Kartą per parą dalyviai gauna SMS priminimą su nuoroda į trumpą klausimyną apie jų savijautą. Studijos autoriai kasdien analizuoja duomenis ir daro išvadas apie tai, kokiu greičiu Lietuvoje plinta viruso sukelti simptomai.
Epidemiologė: Velykų „egzamino“ rezultatai bus po savaitės
Antradienį Nacionalinio visuomenės sveikatos (NVSC) centro epidemiologė Daiva Razmuvienė teigė, kad maždaug po savaitės turėtų paaiškėti, ar bus išlaikytas Velykų „egzaminas“. Anot jos, įvertinus, kaip buvo laikomasi karantino reikalavimų Velykinį savaitgalį, bus galima pamatyti aiškesnę situaciją šalyje.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, tam mažiausiai reikės 5–7 dienų.
Anksčiau specialistė D. Razmuvienė minėjo, kad sergančiųjų koronavirusu skaičiaus augimas lėtėja, nors skaičius ir nėra mažėjantis. Pasak jos, kovo pirmomis savaitėmis buvo registruojamas susirgusiųjų skaičiaus padvigubėjamas kas tris dienas ar penkias dienas. Dabar registruojamas ilgesniame laike, ir tai reiškia, kad augimo tempas sulėtėjęs. Sekmadienį buvo užregistruotas padvigubėjimas po 13 dienų.
Pasak A. Verygos, jei vertintumėme procentais, nuo 100 ištirtų mėginių turime 0,7 proc. teigiamų atvejų, tai tas procentas yra nuolat mažėjantis. Praėjusią savaitę jis siekė 1,5 proc. Ministras teigė, kad yra atliekama mažiau tyrimų – tai susiję ir su mažėjančiu peršalimo ligų skaičiumi, mažiau žmonių grįžta.
Naujausiais duomenimis iš viso Lietuvoje užsikrėtusių virusu – 1128 žmonės. 30 asmenų mirę, o 178 – pasveiko.
