Internetinės asmenybės stiprinimo „Lūšis“ erdvės kūrėja, psichologė ir lektorė Rasa Venckutė tv3.lt sakė, kad žmogaus laimė labiausiai priklauso nuo to, kaip jis patenkina savo poreikius ir kiek gero nori ir gali suteikti padaryti kitiems, o šalies laimės indeksas nėra per trumpą laiką kintantis dalykas.
„Įvertinus artimiausius kaimynus, Lenkiją, Latviją, kurie ne tik mums yra geografiškai artimiausi, bet ir visuomenės mūsų panašios, tai atrodo, kad kaip ir reikėtų džiaugtis. Visgi viskas priklauso nuo to, kokius tikslus sau keliasi šalis ir kiekvienas žmogus, galvodamas tiek apie šitą indeksą, tiek apie bet kokią prizinę vietą, kurią žmogus gauna gyvenime. Jeigu tu iš gyvenimo ar savo šalies nori labai daug, tai buvimas 56-oje vietoje yra tikrai blogai, nes supranti, kad dar 55 šalys, tarp kurių tokios, kur žmonės, atrodo, tikrai blogiau gyvena nei Lietuva, o jie jaučiasi geriau. Aukšti lūkesčiai dažnai gali vesti į nusivylimą, jeigu per mažai stengiamasi juos patenkinti. Lietuvoje dar nėra taip, kad BVP juntamai kiltų ir ryškiai gerėtų psichikos sveikatos priežiūros sistema, kad mes galėtume džiaugtis, jog kažką iš esmės keičiame, ir tikėtis, kad ta situacija dar gerės“, - kalbėjo psichologė.
„Reikia įsivertinti ne tik tą morką, kurios žmogus siekia, bet ir kiek žmogus pasiryžęs dėl tos morkos nubėgti. Truputį daugiau, kiek jis šiuo metu yra pasiryžęs, ir yra tas aukso viduriukas, kuris skatina, bet ne žlugdo”, - kalba R. Venckutė.
Kodėl laimė Lietuvoje nekyla?
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje laimės indeksas per keletą metų nepakilo, R. Venckutė pirmiausia įvertina ekonominio sunkmečio pasekmes:
„Vertinant ekonominę situaciją, tai reikia prisiminti, kad 2009 metais išgyvenome krizę – tas galėjo smogti ekonominiams rodikliams, tuo pačiu žmonėse pasėti baimę, kad po metų ar kelių ta krizė pasikartos. Visgi šalies laimės indeksas nėra greitai kintantis dalykas, nes šalies mastu niekas taip greitai žmonių sąmonėje nesikeičia“, - kalbėjo ji.
Vertinant tas šalis, kurių laimės rodikliai nukrito labiausiai – Graikija, Italija, Egiptas, Saudo Arabija – tai politiniai neramumai ir ekonominiai sunkumai , pasak psichologės, svarbiai prie to prisidėjo.
„Tam, kad žmogus psichologiškai jaustųsi laimingas, pirmiausia turi būti patenkinti saugumo ir kiti baziniai poreikiai. Ta pati Maslow piramidė sako, kad pačioje apačioje yra bazinių poreikių patenkinimas, o tik paskui saviraiškos, meilės ir pripažinimo poreikiai įgauna svarbą. Net nėra didelio skirtumo, ar tu bijai, kad po savaitės neturėsi, ką valgyti, ar tu bijai, kad po savaitės tavo šalyje dar labiau padidės politiniai neramumai – tu vis tiek jautiesi nesaugus. Tad ekonominiai sunkumai ir politiniai neramumai gana panašiai mažina žmonių laimę.
Laimė jau yra virš fizinių poreikių patenkinimo. Dažnas Lietuvoje gyvenantis žmogus – pavalgęs, pamiegojęs, atsigėręs – nesijaučia pakankamai laimingas, nes jis tik patenkino savo būtinus higieninius poreikius. Ir dažnai užmirštama, jog didesnis nei pakanka tokių poreikių tenkinimas gali suteikti tik trumpalaikį pasitenkinimą, bet ne laimę. Laimė yra kažkas daugiau, tai savo tikslų siekimas, paaukštinimas darbe, komplimentas iš brangaus žmogaus už taikliai išrinktą dovaną ir t.t. Egzistavimo užtikrinimas yra tik pirmas žingsnis į laimę. Taigi, pamiegojus ir pavalgius, verta mąstyti ne kaip miegoti dar ilgiau ar valgyti dar skaniau, bet kaip patenkinti savo aukštesnius poreikius.
Pašnekovės teigimu, jeigu norime, kad laimės būsena kiltų į dar aukštesnį lygį, yra antras siekis – kurti prasmę, gėrį, t.y. padėti kitiems žmonėms patenkinti jų poreikius. Pavyzdžiui, kurti prasmingą produktą, paslaugą, būti geru žmogumi, pagirti, t.y., galvoti apie kitą žmogų, o ne tik apie save. „Suderinti prasmę ir laimę – savo poreikių tenkinimą – tai yra sėkmingiausias ir į aukso vidurį vedantis kelias“, - kalbėjo ji.
Tikėjimas ir laimė
Psichologės teigimu, tikėjimas kažko aukštesnio – Dievu, energija, gyvenimu – egzistavimu taip pat žmogui prideda laimės:
„Manau, kad jie (tikintys – red.) yra laimingesni – net ir tos močiutės, kurios eina į bažnyčią gal net ne iš nuoširdaus tikėjimo, bet todėl, kad bijo Dievo, likimo ir t.t., jos jaučiasi ramiau, nes supranta, kad savo gyvenimą jos gali valdyti tik iš dalies. Kai tu supranti, kad už tavęs yra kažkas, kas tau padeda dėlioti gyvenimą ir kad tu tą situaciją ne visada gali valdyti 100 proc., tas nuima įtampą ir tada tu tarsi ramiau gyveni“, - kalbėjo psichologė. Manau, jog dar svarbiau yra tikėti gyvenimu ir pasaulio dėsniais – suprasti, kad viskas sukasi ratu, kad situacija yra tokia, kokia ir tu būti, ir tiesiog viską priimti su dėkingumu. Šiandieninis psichologijos mokslas yra įrodęs stiprią dėkingumo galią ir įtaką laimei, ramybei“, - kalbėjo psichologė.
Pasaulio laimės indekse šalys, kuriose laimės indeksas per pastaruosius metus labiausiai kilo – tai Nikaragva (1,121), Zimbabvė (1,056), Ekvadoras (0,965), Moldova (0,950), Siera Leonė (0,901). Labiausiai laimės indeksas smuko ekonominio sunkmečio sulaukusios Graikijos (-1,147), neramumų šalyje turėjusio Egipto (-1,231), Italijoje (-0,764), Saudo Arabijoje (-0,762) ir Ruandoje (-0,750).
Labiausiai laimės indeksas smuko ekonominio sunkmečio sulaukusios Graikijos (-1,147), neramumų šalyje turėjusio Egipto (-1,231), Italijoje (-0,764), Saudo Arabijoje (-0,762) ir Ruandoje (-0,750).
