Padarykite tai čia ir dabar, nes lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje, kuria galite naudotis nemokamai – net 16 įvairių elektroninių lietuvių kalbos žodynų, žaidimai norintiems pramokti kalbėti lietuviškai bei daugybė kitų naudingų dalykų.
LKIIS: lietuvių kalbos turtai internete
Jūs tikriausiai jau žinote, o kai kurie net išbandėte, kaip veikia lietuvių kalbos programa, kurioje galite pasitikrinti, ar tekste nėra rašybos, skyrybos, stiliaus klaidų ar net per didelio tarpo tarp žodžių? Gali būti, kad išbandėte ar rekomendavote draugams užsienyje ir lietuvių kalbos nuotolinio mokymosi programą internete?
Ir tai toli gražu ne viskas, nes galimybių nuolat daugėja. Jau prieš penkerius metus Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas sukūrė Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą LKIIS.
Apsilankę LKIIS svetainėje šiuo metu galite naudotis 16 suskaitmenintų vienakalbių bei daugiakalbių žodynų, tarp kurių – „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, „Sinonimų žodynas“, „Antonimų žodynas“, „Frazeologijos žodynas“, „Sisteminis lietuvių kalbos žodynas“ ir „Palyginimų žodynas“ bei 10 dvikalbių žodynų, taip pat 6 skaitmeninėmis „Lietuvių kalbos žodyno“ ir tautosakos paveldo kartotekomis. Čia rasite ir elelektronines lietuvių kalbos išteklių duomenų bazes: istorinių vietovardžių ir pavardžių duomenų bazes, tarmių archyvą ir Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę, atnaujintą lietuvišką šriftą „Palemoną“, du mokomuosius lietuvių kalbos kompiuterinius žaidimus, nuotolinio mokymo priemonių kitakalbiams ir kt.
Pasakodama apie trejus metus mokslininkų ir IT specialistų kurtą ir 2015 m. visuomenei pristatytą LKIIS, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė sako, kad pirmiausia buvo siekiama suskaitmeninti ir pateikti visuomenei reikalingus žodynus, kartotekas ir kai kurias kalbos duomenų bazes, nes šios elektroninėje erdvėje teikiamos paslaugos praverčia visiems lietuvių kalbą vartojantiems ar norintiems jos išmokti žmonėms ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat ir valstybės institucijoms, mokslo ir švietimo sistemai bei verslui.
„E. kalba“ – naujos paslaugos ir nauji žodynai vienoje vietoje
„Nors kurdami LKIIS nuveikėme nemažai, tačiau kai kurie svarbūs lietuvių kalbos skaitmeniniai šaltiniai šiuo metu yra tik atskirose interneto svetainėse. Vartotojui tai nėra patogu, todėl šiemet pradėjome įgyvendinti naują projektą – „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“, kad daugiau lietuvių kalbos išteklių būtų vienoje vietoje ir jie būtų pasiekiami „vieno langelio“ principu“, – apie naują Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą pasakoja R. Miliūnaitė.
Per porą metų sistemą LKIIS papildys lietuvių kalbos paveldą iki XX a. pab. pateikiantis didysis 20-ies tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kuris dabar prieinamas tik atskiroje svetainėje, taip pat šiuo metu Lietuvių kalbos institute redaguojamas nuo 2012 m. internete pasiekiamas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, fiksuojantis dabartinį bendrinės lietuvių kalbos leksikos būvį, ir jo antraštynas. Nuo 2011 m. internete skelbiamas ir nuolat atnaujinamas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“, kuriame registruojami ir aprašomi nauji į lietuvių kalbą ateinantys skoliniai, savi naujadarai, žodžių reikšmių pokyčiai, atskleidžiantys lietuvių kalbos kaitą, taip pat bus pasiekiamas LKIIS.
„Taigi atnaujinamą skaitmeninių išteklių sistemą papildys nauji leksikos ištekliai, kurie atskleis įvairiapusišką paveldėtosios, dabartinės ir būsimosios, jau šiandien besirandančios naujosios lietuvių kalbos leksikos vaizdą, o tikslesnė ir patogesnė skaitmeninių išteklių sistemos paieška leis vartotojui patogiau rasti jam reikalingą informaciją. Be to, paieškos rezultatai bus pateikiami sistemiškiau, prioritetizuojant išteklius pagal populiarumą ir svarbą“, – aiškina R. Miliūnaitė.
Tačiau tai ne vienintelis naujojo projekto tikslas. „Orientuodamiesi į pasaulyje žinomus analogus, ketiname pasiekti aukštesnį skaitmeninių išteklių tarpusavio integracijos bei sąsajų su pasaulinėmis kalbos išteklių sistemomis lygį, o bendradarbiaudami su IT specialistais esame numatę sukurti naujų elektroninių paslaugų, skirtų verslui, švietimui ir žiniasklaidai. Taigi tikimės naujos lietuviškų kalbos išteklių sistemos kokybės ir, žinoma, daugiau jos vartotojų Lietuvoje ir užsienyje“, – pasakoja R. Miliūnaitė.
Dar viena naujovė, kuri atsiras įgyvendinant minėtą projektą, – bus sukurtas lietuvių kalbos žodžių prasminis tinklas. „Devynių leksikografinių išteklių duomenys bus susieti į prasminį žodžių tinklą, taigi pradės „kalbėtis“ vieni su kitais, todėl paieškoje pakaks įvesti žodį ar frazę, ir jie bus pateikiami platesniame kontekste su reikšmėmis, sinonimais, antonimais, vartosena, kai kuriais atvejais – netgi su vertimais į kitas kalbas. Bet dar svarbiau tai, kad sukūrus šį tinklą ir pritaikius pasaulyje pripažintų žodžių tinklų (tokių kaip WordNet, BabelNet ir kt.) patirtį, bus galima lietuvių kalbos išteklius susieti su daugiakalbiais žodžių tinklais ir išplėsti semantinės kalbos analizės galimybes“, – apie būsimų naujovių svarbą ne tik paprastiems vartotojams, bet ir mokslininkams sako R. Miliūnaitė.
Iš viso bus sukurtos keturios naujos elektroninių paslaugų grupės.
„Paieška žodžių tinkle“ suteiks informacijos (tekstinės ir pavaizduotos grafiškai) apie įvairius semantinius žodžių ryšius (sinonimus, antonimus ir kt.). Ši paslauga galės būti integruota į kitus kalbos technologijų sprendinius, pavyzdžiui, kuriant kitas paslaugas ir skaitmeninius produktus.
„E. rinkodara“ leis lietuvių kalbos išteklius panaudoti rinkodaros tikslais. Bus galima analizuoti ir kalbine informacija papildyti vartotojų užklausas, atlikti automatinę nuomonių, pavyzdžiui, vartotojų atsiliepimų apie kokią prekę ar paslaugą, analizę. Be to, pateikęs kokios nors srities žodį, vartotojas galės gauti duomenų apie prasminius jo ryšius su kitais žodžių tinkle esančiais žodžiais, jų vartojimo kontekstais ir remdamasis šia informacija išsirinks arba susikurs tinkamiausią prekės ar įmonės pavadinimą.
„E. sąvokos“ suteiks įvairiapusiškos informacijos apie dominančias trijų sričių (medicinos, finansų ir informacinių technologijų) sąvokas – jų apibrėžtis, semantinius požymius, raišką lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.
„E. patarimai“ bus sudaryti iš dviejų dalių. Bus suskaitmeninta „Kalbos patarimų“ knygų serija. Jose esantys patarimai ir atnaujintos bendrinės kalbos vartojimo rekomendacijos pravers vertėjams, redaktoriams, mokytojams, mokiniams ir studentams bei visiems kitiems bendrinės kalbos vartotojams. Į bendrą sistemą bus sudėta ir keletas ankstesnių norminamųjų šaltinių, pavyzdžiui, 1985 m. išleista parankinė kalbos redaktorių ir vertėjų knyga „Kalbos praktikos patarimai“. Anot R. Miliūnaitės, čia bus galima greitai susirasti reikiamą kalbos reiškinį, pavyzdžiui, lietuvišką atitikmenį skoliniui arba atvirkščiai – žinant lietuvišką atitikmenį, bus galima sužinoti, vietoj kokio skolinio jis siūlomas. Taip pat bus sukurtas Žodžių darybos vedlys – skaitmeninis įrankis, skirtas patarti, kaip sudaryti naujus lietuvių kalbos žodžius, remiantis žodžių darybos taisyklėmis arba (ir) analogiškais pavyzdžiais. Jis ypač pravers tiems, kurie ieško naujo pavadinimo savo verslui.
