Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Dailininkas, skulptorius, Lietuvos apyvartinių ir kolekcinių monetų autorius Antanas Žukauskas sako, kad monetos turi didelį politinį krūvį, neša žinią apie šalį.
„Turime, tai, ko norėjome – nepriklausomybę. O kaip Lietuva atrodo, kokia ji bus, priklauso nuo mūsų visų. Kaip ją gerbsime“, – sako skulptorius.
Nuo piešinio iki monetos
Trečiadienį į A. Žukausko medalių ir monetų piešinių parodos atidarymą Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje susirinko pilna bibliotekos galerija. A. Žukauskas, lipdamas laiptais, net aiktelėjo, pamatęs, kiek žmonių atėjo.
„Suprantate, kad paroda skirta ne Valentino dienai, o Vasario 16-ajai“, – susitikimo pradžioje pabrėžė skulptorius.
A. Žukauskui monetos yra ženklai, susiję su valstybingumu: „Moneta turi didelį politinį krūvį. Tai – ir Lietuvos vardo paminėjimas, ir herbo – Vyčio – sklaida“.
Kuriant apyvartines monetas, priminė A. Žukauskas, buvo skelbiami trys respublikiniai konkursai. Konkursuose dalyvavo 10–15 autorių.
„Monetų pasaulyje yra labai daug, sunku surasti originalų sprendimą. Jų kūryba – precizijos reikalaujantis darbas. Viskas prasideda nuo idėjos – piešinio. Tada moneta lipdoma iš plastilino, gipso. Nėra lengva nulipdyti 1,5 milimetro monetą. Kai modelis paruoštas, jį priima banko komisija – apie 30 žmonių“, – apie monetos gamybos kelią pasakojo A. Žukauskas.
Pasaulyje išplatinta apie 40 tūkstančių A. Žukausko kurtų monetų. Per metus jis sukuria maždaug dvi kolekcines monetas. Sidnėjaus Olimpiadai skirta moneta 2001 metais JAV pasauliniame kolekcinių monetų konkurse buvo pripažinta meniškiausia.
Lygiagrečiai skulptorius kuria darbus parodoms, paminklus, antkapius. Dabar rengiasi kitų metų jubiliejinei parodai.
Laimingas dėl paminklo patriarchui
Po susitikimo A. Žukauskas atsakė į „Šiaulių krašto“ klausimus.
– Kalbamės artėjant Vasario 16-osios šventei. Parodos atidaryme pabrėžėte, kad susitikimas Šiauliuose skirtas būtent šiai šventei. Ką jums reiškia Vasario 16-oji?
– Oficialaus Vasario 16-osios šventimo visi laukėme. Esu laimingas, kad sulaukiau nepriklausomybės.
Sovietmečiu šios šventės neminėdavome, tik tarpusavyje pašnabždomis pašnekėdavome. Buvome taip įpratinti. Atrodė, kad prieš tokią galybę Lietuva negali tapti nepriklausoma. O dabar turime, tai, ko norėjome – nepriklausomybę. O kaip Lietuva atrodo, kokia ji bus, priklauso nuo mūsų visų. Kaip ją gerbsime, pristatysime.
– Jūsų sukurtas paminklas Jonui Basanavičiui Vilkaviškyje laikomas vienu gražiausiu Lietuvos paminklų. Kokį J. Basanavičių siekėte atskleisti?
– Labai gerbiu J. Basanavičių. Esu laimingas, kad teko proga tokiam žmogui sukurti paminklą.
Tai – tvirta, galinga, žinanti, ką darė, asmenybė. Ir jo poza – visą laiką mėgo užkelti koją ant kojos. Taip charakteringai jis užfiksuotas visose nuotraukose, tai panaudojau kurdamas paminklą. Išsisprendė galvosūkis, kaip parodyti tvirtybę, galybę. Toks žmogus ne prieš bet ką nusileidžia.
Per daug apsimetimo
– Ko trūksta šiandieninėje Lietuvoje, atsigręžiant į Vasario 16-osios Lietuvą?
– Kiek esu skaitęs, domėjęsis, Vasario 16-osios Lietuvoje buvo didesnis tikėjimas. Dabar yra daug pasimetimo. Bet, manau, praeis metai kiti, baigsis krizė, vėl bus geriau. Nes gyvenimas sukasi ratu.
– Pasigendate tokių asmenybių, kaip Jonas Basanavičius?
– Taip! Tokios asmenybės atsiranda kartą per šimtmetį. Bet, būsiu optimistas, ir tikėsiu, kad tokių asmenybių dar sulauksime.
Inteligentijos balsas šiandien Lietuvoje ignoruojamas, į jį nekreipiama dėmesio. Televizijoje tik jaunimo tralivali. Solidumo, kryptingesnio gyvenimo linijos nelabai matau.
Bet viskas susikratys. Kaip būna su kompozicija: iš pradžių kuri kažką, o paskui susikrato: ko nereikia, atmeti, ką reikia – pridedi.
– 20 metų kūrėte bareljefą Sąjūdžiui. Kaip rinkote asmenybes, vertas įamžinti?
– Buvau pradėjęs mažą bareljefą, jis vis didėjo. Laikraštyje randi nuotraukėlę ir prilipdai. Pradžioje kūryba buvo chaotiška – fakto fiksacija.
Sąjūdyje buvo 20–30 pagrindinių veikėjų. O visi kiti – kaip mes.
Bareljefas buvo rodomas parodoje Seime. Išgirdau, kad žmonės dabar jau pasikeitę: su barzda ar be barzdos, nuplikę (šypsosi ).
– Kokią Lietuvą matėte atgimstančią su Sąjūdžiu? Ar vizija nuo realybės itin skiriasi?
– Tada buvo daugiau optimizmo, žmonės buvo pasiilgę nepriklausomos Lietuvos. Dabar yra daug manančių kitaip.
Bet, manau, Sąjūdis dar nėra žlugęs. Jis grįš. Nors Lietuva išvažinėja, bet, tikiu, ateis laikas, kai Lietuva vėl turės tokią dvasią, kaip Sąjūdžio laikais.
Pataikė į dešimtuką
– Esate apyvartinių 10, 20, 50 centų, 1, 2, 5 litų bei kolekcinių monetų autorius, lietuviškų euro monetų konkurso laimėtojas. Kaip monetos atskleidžia šalies valstybingumą?
– Ant monetų yra visi ženklai: herbas, užrašai. Kolekcionieriui jas įsigijus, eina garsas apie šalį. Nors, atrodytų, moneta – mažas daiktelis. Bet Lietuvos medalių knygoje buvo parašyta, kad moneta yra mažas paminklas.
Apyvartinė moneta taipogi simbolizuoja tautą, parodo, kad tauta turi savo pinigus, ženklus.
– Kokius simbolius pasitelkiate, siekdamas atskleisti monetoje lietuvišką dvasią?
– Pinigas turi būti neprikrautas, lengvai skaitomas, nesiniveliuoti.
Kurdamas pataikiau į dešimtuką: monetos – lakoniškos. Bazelyje (Šveicarija) kasmet renkasi pasaulio numizmatai. Monetas jie įvertino labai gerai: atitinka laiko dvasią.
Kai monetos išėjo į apyvartą, vienas kolega paėmė 5 litus ir sakė: „Gavau tavo litus, ir gaila išleisti“. Malonus įvertinimas.
– Kaip jūsų akimis atrodo tarpukario litai?
– Tuo metu buvo tokia dvasia: perdėtas tautiškumas, gėlytės. Dabar monetoje yra tas, kas reikia – nieko atmesti negalėtum. Ornamentas nenuobodus.
– Ar, įvedus eurą, bus gaila atsisakyti lietuviškų pinigų?
– Euro centai ir eurai yra labai panašūs į litus, gal nebus taip gaila. Man, autoriui, garbė. Bet tenka truputį pasidaryti kosmopolitu, nes viena monetos pusė – ne mano.
Kai kurių šalių euruose yra įamžinti pastatai, meno kūriniai, veikėjai. O lietuviško – herbas. Iš karto matysis, kad tai – Lietuva.
Manau, kad Europos Sąjunga neamžina, ateityje galime vėl sugrįžti prie A. Žukausko monetų (juokiasi).
– Mieliau gyventumėte su litu ar euru?
– Svarbu, kad būtų jų daug kišenėje. Žinoma, valstybei gerai turėti savo pinigus. Bet šiuo atveju bus išlaikyta pusiausvyra.
– Ar jums pačiam lengva išleisti monetas – savo kūrinius?
– Iš pradžių buvo labai keista. Juk buvo kurta įvairių variantų, darėme ir kristoforus, ir Kauno jaučius, bet šios idėjos atkrito. Dabar pripratau.
