Linksma gyventi Lietuvoje. Man patinka. Čia kasdien sužinai įdomių dalykų, kurie vis nenustoja stebinti. Staigmenų ir stebuklų šalis ta mūsų Lietuva. Neseniai buvome vadinami Baltijos tigrais, bet ar nebūtų tikslesnis apibūdinimas – Baltijos klounai?
Svarbiausia – draugystė
Toli iki mūsų kokiems nors vokiečiams, belgams, prancūzams ar olandams. Jie niekada nesupras pas mus vykstančių „cirkų“. Pavyzdžiui, kaip muitininkai gali nusikaltėliams nubraižyti planą, paaiškinti visas detales, kad šie iš tos pačios muitinės teritorijos galėtų pavogti sulaikytus vilkikus su kontrabandiniais rūkalais?
Užsieniečiai niekada tokios užduoties neįveiktų, o mūsų pareigūnams tai – juokų darbas.
Arba neseniai nuskambėjęs įvykis, kaip eilinio Lietuvos rajono eilinis teismas sugeba lengviausiu ir kartu įžūliausiu būdu padėti išsisukti vietinės reikšmės politikėliui, kuris buvo sučiuptas neblaivus prie vairo. Schema gana paprasta: tempi bylos nagrinėjimą kaip kramtomąją gumą, o paskutinę dieną prieš sueinant senaties terminui netikėtai teisėjas suserga. Viskas: byla – palaidota, o tas pats teisėjas kitą dieną jau sveikut sveikutėlis kaip ridikėlis pasirodo teisme.
Negi jis dabar sodins savą, juk miestelyje visi vieni kitus gerai pažįsta, ne vieną kilogramą bulvių yra kartu nukasę, ne vieną butelį ištuštinę. Teisingumas gali palaukti, svarbiausia – draugystė.
Teisingumo ministras dėl to irgi tyli. Nors ką čia ir bekomentuosi? Tokių ir panašių atvejų – daugybė, juk nespės ministras kasdien teisintis už savo ir ne savo nuodėmes.
Ačiū, kad rinkote, ir viso gero
Užsieniečiai turbūt nelabai suprastų ir to, kaip Seimo narė gali slapta dingti iš Lietuvos. Niekas jai nedraudžia, tegu važiuoja kur nori ir su kuo nori. Tačiau jei nepatinka gyventi, dirbti ir kovoti Lietuvoje, ar ne geriau pirma atsistatydinti iš to paties parlamento, paaiškinti rinkėjams savo motyvus – ir važiuok, kad ir į Šiaurės ašigalį. Žmonės rinko, kažko tikėjosi iš to politiko, o jis papustė padus.
Gal mažiausiai kokį svetimšalį stebintų tai, kaip Lietuvoje skirstomos Europos Sąjungos (ES) lėšos. Pavyzdžiui, kaip koks ūkio ministras milijonus eurų nukreipia su savo motina susijusiai įmonei ir paskui kūdikio veidu ginasi jokios žalos Lietuvai atseit nepadaręs. ES pinigai daugiau ar mažiau vagiami visoje Bendrijoje, todėl koks nors mūsų vietinis milijoninių lėšų skirstytojas (čia – tau, čia – man) Europos labai nepritrenktų.
Prezidentiniai akibrokštai
Užsieniečius puikiai moka nustebinti ne tik eiliniai mūsų pareigūnai bei valdininkai, bet ir pati prezidentė. Ypač kai per referendumą tauta pasisakė prieš naujos jėgainės statybą, o šalies vadovė tokius rezultatus išvertė priešingai: atseit plodami katučių lietuviai palaikė jos nuomonę ir pareiškė remiantys naujos atominės atsiradimą.
Kaip buvo rašyta kažkuriame užsienio naujienų portalo komentare: „Kam reikėjo rengti referendumą, jei Lietuvos prezidentė iš anksto žinojo jo rezultatus?“
Donatas Stravinskas
