Viešumoje netyla diskusijos apie tai, ar leisti moteriai rinktis, kur ji gali gimdyti – ligoninėje ar namuose, bet tai nėra vienintelis keliamas klausimas. Į dienos šviesą pradėta vilkti ir „padėkų“ buhalterija, kuri, kaip paaiškėjo, turi labai konkrečius padėkų įkainius, paslaugų pasiūlą ir net susiformavusią savotišką „mokėjimo–atsidėkojimo“ kultūrą, kur nerašytos taisyklės apibrėžia – kam, kiek ir kada įduoti.
Moterys, kurios renkasi „neatsidėkoti“ ar paprasčiausiai šeimos finansinė situacija neleidžia tai daryti teigia labai greitai neva pajuntančios skirtumus – aptarnaujančio personalo grubumas, visiškas neatsižvelgimas į gimdyvės poreikius, o kartais net pakeltas balsas.
Internete nesunkiai galima surasti atsiliepimų apie visas šalies ligonines ir jose dirbančius medikus. Diskusijų forumuose apie gydytojus pateikiama tokia informacija, kurios dažnas specialistas tikrai nenorėtų įsirašyti į gyvenimo aprašymą.
Tarp atsiliepimų apie medikų kvalifikaciją, mokėjimą bendrauti ir dėmesingumą esama ir įkainių sąrašo. Čia forumo lankytojos gali be jokių „nepatogumų“ sužinoti, kada ir kiek reikia nusiteikti „primokėti“ ar „atsidėkoti“.
50 litų, kad galėtum palaikyti kūdikį
Interneto pokalbių forumuose liete liejasi istorijos apie atvejus, kuomet medikų ir aptarnaujančio personalo veidai „nugiedrėja“ tik tada, kai nusprendžiama „atsidėkoti“, o kartais apie tokios „padėkos“ galimybę užsimena labai nevienareikšmiškai.
Vienoje mamų pokalbių svetainių jauna mama pasidalijo savo įspūdžiais iš gimdymo namų: „Esu viskuo labai patenkinta, personalas nerealus, daktarai malonūs, gavau vienvietę palatą, tik likome nusivylę tuo, kad po cezario pjūvio operacijos turėjo atnešti naujagimį tėčiui bent palaikyti, už tai vyras turėjo sumokėti 50 litų,o vaikelio nieks taip ir neatnešė“.
Kita mama pasakojo: „Su gimdymu viskas buvo gerai, tačiau liūdniau buvo su aptarnaujančiu personalu. Viena slaugė elgėsi itin grubiai. Man tai buvo pirmas gimdymas, todėl maitinti mažylę sekėsi sunkiai. Vaikas nuolat verkdavo, o „malonioji“ slaugė mane keletą kartų apšaukė, kad vaiko nepamaitinu pakankamai, jos kalba buvo labai nekultūringa. Galiausiai ši moteris pranoko pati save. Po gimdymo iš priešpienio pradeda gamintis pienas ir krūtys tiesiog ištinsta, ima skaudėti, pamačiusi, kaip maitindama vaiką atsargiai jas liečiu, slaugė prišoko ir pradėjo mane tąsyti, grubiai krūtis gniaužyti, teko nustumti ją šalin ir pasikviesti budinčią gydytoją.“
Valstybinė ir „kišeninė“ buhalterija
Savo patirtimi besidalijančios moterys neslepia, kad yra medikų, kurie finansinės „padėkos“ griežtai atsisako, bet šių reputaciją gerokai temdo atvejai, kai medikas ne tik iki pasaugos suteikimo nurodo sumą, bet ir atsisveikinant su pacientu nesikuklina šiam nušviesti padėtį „rinkoje“: „Išvykdama iš ligoninės gydytojai padaviau vokelį su pinigais. Gydytoja jį demonstratyviai jį atidarė, paskaičiavo pinigus ir pasakė, kad mažokai“, – apie stebėtiną medikės kuklumą (kurios vardas ir pavardė prie komentaro nurodomi) rašė pacientė.
Nors atsiradus specialiam mokesčius, jei pacientė pageidauja, kad gimdymą ne darbo metu priimtų jos gydytojas, tikėtasi išgyvendinti iš gydymo įstaigų vokelius, taip tikrai nenutiko.
Toliau sėkmingai veikia „dviguba“ buhalterija: „Kelios pacientės ką tik tapusios mamytėmis pasakojo, kad sumokėjo 700 litų gydytojai į kišenę, o paskui kol gimdyvė guli gimdykloje, tėvelis nuvedamas prie kasos ir vėl sumoka 700 litų į kasą jam paaiškinant, kad medicinos įstaiga yra prieš pakišas ir pan. Įdomiausia, kad apie tokias įmokas dažniausiai mamytės nesužino, nes tėtukai tikrai nenori jų nervinti tokiais reikalais“, – rašoma viename iš komentarų.
Dar viena diskusijoje dalyvavusi mama savo gimdymo patirtį vienoje iš didžiųjų Vilniaus ligoninių apibūdino kaip košmarą dėl to, kad medikai ne tik laiku nesuleido nuskausminamųjų vaistų, bet gimdykloje laukė dar ne viena staigmena: „Gimdymo metu dalyvavo 5 žmonės žmones ir pats vedėjas dar atsitempė tris praktikantus, kurie jam sumokėjo kad stebėtų mano gimdymą, nors aš neleidau. Medikas kalbėjo pakeltu tonu, sakė, ko aš čia verkauju, kad nuo to nepalengvės. Paprašiusi nuskausminamųjų išgirdau, kad gerai atrodau ir be jų. Tiesa, davus pinigų situacija pasikeitė ir vaistai buvo suleisti, matyt, reikėjo tai padaryti prieš gimdymą.“
Psichologė: gimdymas – tai stresinė situacija
Suprantama, kad tokios subjektyvios ir negatyviomis nuotaikom persunktos istorijos savo poveikiu gerokai nukonkuruoja teigiamas patirtis ir tikėtina, kad ne vienai kūdikio besilaukiančią moterį kaip reikiant įbaugina.
Psichologė Laura Bratikaitė, paklausta, kas nulemia negatyvias patirtis gimdymo metu, kalbėjo: „Reakcijas tokioje stresinėje situacijoje veikia keli veiksniai, o vienas jų būtų pasitikėjimo savimi buvimas ar nebuvimas. Yra moterų, kurios pasitiki savimi, jos žino, kad jų kūnas padės joms susitvarkyti su situacija. Tokioms moterims dažniausiai nėra svarbu užmegzti kontaktą su konkrečiu akušeriu ar gydytoju, tad joms nesvarbu, koks specialistas priims gimdymą. Moterys, kurioms būdingas didesnis nepasitikėjimas savimi, baimė, kad kas nors gali nepavykti, kas nors būti blogai, bando šį nepasitikėjimą nuginti tardamosi su gydytoju, siekdamos užmegzti asmeninį kontaktą. Tokioje situacijoje didžioji dalis atsakomybės perkeliama medikui.“
Pašnekovės teigimu, labai svarbu, kad moteriai dar iki gimdymo būtų paaiškinta, kokios galimos grėsmės, kaip atrodo pats procesas: „Labai svarbu ir pačios moters nusiteikimas, tikėjimas tuo, kad organizmas taip sukurtas, jog geba vaikelį išnešioti ir pagimdyti, bet jam tiesiog reikia padėti – įsiklausyti į save, savo pojūčius ir pasitikėti savo organizmu.“
Pasak psichologės, gimdymas yra labai svarbus gyvenimo pokytis, kuris sukelia moteriai daug streso: „Tose situacijose, kur streso lygmuo didesnis, žmogus yra jautresnis ir jautriau reaguoja į aplinką. Į visus medikų pasakymus, balso toną, judesius yra žiūrima lyg pro padidinamąjį stiklą.“
Apie situacijas, kai specialistas gimdyvei nesutinkant vis tiek atsiveda į gimdymą būrį studentų ir taip traumuoja gimdyvę, pašnekovė sakė: „Žinoma, gimdymo metu gali būti tokių aplinkybių, kurios moteriai suteikia papildomo streso ir rezidentų būrys viena iš tokių. Neigiamos emocijos sėkmingam gimdymui tikrai nepadeda. Emocinis diskomfortas atsiranda dėl nepatogumo, nesmagu, kad kažkas dar papildomai žiūri, juk pats gimdymas yra gana privatus dalykas ir pan. Tokių aplinkybių sukeltos emocijos teigiamai padėti gimdymo eigai negali, tad gydytojai turėtų atsižvelgti į moterų pageidavimus.“ Psichologė juokavo, kad vienintelis šios situacijos privalumas, kad išvydusi būrį rezidentų gimdykloje gimdyvė trumpam pamiršta sąrėmių skausmą.
Gimdyvės perka šypseną
Visuomenėje labai gajus įsitikinimas, kad jei nori, kad gimdymas būtų sėkmingas, medikui reikia būtinai sumokėti papildomai. Komentuodama tokią nuomonę specialistė sakė: „Tai tarsi susimokėjimas už didesnį psichologinio saugumo pojūtį. Žmogus mano, kad jei jis jau sumokėjo, tai jam suteiks aukštesnės kokybės paslaugas ir geresnę priežiūrą. Be to, šioje situacijoje labai akivaizdžiai suveikia ir placebo efektas. Su medikais man yra tekę ne kartą diskutuoti šia meta ir paklausti, ar tikrai, kai jie operuoja ir prieš operaciją būna gavę pinigų, tai daro geriau. Toks klausimas paprastai sutinkamas juokus ir atsakoma, kad jei specialistas moka operuoti, tai jis tai ir daro, visai negalvodamas geriau ar prasčiau.
Operacinėje medikas savo darbą stengiasi atlikti kuo geriau ir visai negalvoja apie tai, davė jam ar nedavė... Vienintelis dalykas, ką iš tiesų galima nusipirkti, tai geresnę priežiūrą pooperaciniu laiku: galima nusipirkti šypseną, didesnį dėmesį, gal į palatą medikas užsuks ne kartą, o tris kartus.“ Pasak pašnekovės, žmonės linkę „pirkti“ pokalbius, bendravimą, individualų dėmesį.
Interneto platybėse klajoja ne viena istorija apie gimdymo namų palatos kaimynes, kai viena būna susimokėjusi, tad personalas aplink šokinėja su šypsenomis, o kita to nepadarė, todėl jos savijauta ir situacija niekam neįdomi.
„Niekas žmogaus negali priversti jausti kokias nors neigiamas emocijas, jei jo viduje nėra vienos ar kitos nuostatos grūdo. Vadinasi pats žmogus linkęs pritarti tokiam požiūriui ir dėl esamos situacijos prastai jaučiasi“, – sakė specialistė.
Apie tai, koks būtų jos patarimas moterims, kurios dar tik ruošiasi gimdyti ir kaip „neapsikrėsti“ negatyviomis emocijomis dar prieš patį įvykį, pašnekovė sakė: „Moteris turi suvokti gimdymą kaip stebuklą. Gimdymui reikia pasiruošti – paskaityti specialios literatūros, iš anksto apie tai, kas neramina pasikalbėti su gydytoju. Moteris iš savo pusės turi padaryti visk, ką gali, kad gimdymas būtų sklandus, o medikai tai padarys iš savo pusės. Medikai ir jau tapusios mamomis moterys sako, kad po gimdymo smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos, kurios tarsi blokuoja blogus prisiminimus ir lieka tik tai, kas gera, juk kūdikio šypsena viską atperka.“
