Gegužės mėnesio vidutinė temperatūra šiemet numatoma žemesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato normą, kuri yra +12,4 laipsnių). Normą temperatūra pasieks tik gegužės antroje pusėje. Kol kas dar numatomos šlapdribos, lietus, gūsingi vėjai ir nelepinanti temperatūra.
„Į įprastines sąlygas orai turėtų grįžti antroje mėnesio pusėje, bendra gegužės vidutinė mėnesio temperatūra, +12,4, turėtų išsilyginti antroje mėnesio pusėje. Šis mėnuo bus vėsesnis už normą, kaip ir balandis“,– kalbėjo klimatologas Donatas Valukas.
„Sinoptinė situacija dabar tokia, kad atkeliauja oras iš šiaurinių platumų, nuo Kolos pusiasalio, Poliarinio Uralo ir panašių vietų, todėl nieko gero nebus. O kada bus nauja šilumos banga? O velniai žino. Geriausiu atveju nauja šilumos banga bus apie gegužės vidurį, jau tie orai bus ne tokie bjaurūs, ne tokie šalti“,– kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Gegužės anomalijos
Žemiausia oro temperatūra gegužės mėnesį buvo užfiksuota Varėnoje, ji nukrito iki –6,8 laipsnių. (1965-05-05)
Yra buvę atvejų, kai sniego danga susidarydavo ir gegužės mėnesį (1962, 1965, 1972, 1980, 1997, 2007, 2011 metais). Tačiau gegužę, dėl ilgesnės Saulės spindėjimo trukmės bei jos aukščio virš horizonto, meteorologinės sąlygos išsilaikyti sniego dangai yra nepalankios. Gegužę susidariusi sniego danga paprastai ištirpsta dar tą pačią dieną. 1978-05-12 Laukuvoje buvo užfiksuota vėliausia sniego dangos nutirpimo data.
„Gegužės mėnesį dar pasitaiko orų kontrastų. Būna šalnų, kaip ir balandį būna svyravimų, taip ir gegužės mėnėsį. Dažnai pasitaiko vėsūs rytai, ir šiltos dienos“,– kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
Kodėl balandis ir gegužė tokie vėsūs?
Balandis ir gegužė yra tokie vėsūs ir tikrai ne pavasariški dėl to, kad oras vis plūsta iš šiaurės. Šiaurėje susilpnėjo žemo slėgio sritis, kuri paprastai būna stipri, todėl oras tapo nekontroliuojamas ir išsiveržė į Europą.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, viena iš priežasčių, lėmusių tokia žemą oro temperatūrą šį balandį bei gegužės mėnesį, tai susilpnėjęs stratosferoje esantis cirkumpoliarinis sūkurys. Šis sūkurys – tai žemo slėgio sritis aukštesniame atmosferos sluoksnyje (virš troposferos). Iššifruojant žodį „cirkumpoliarinis“ galima suprasti, jog cirkuliacija juosia poliarinį regioną. Tai įprasta (stebima kasmet), pusiau pastovi žemo slėgio sritis poliuje, kuri visada būna tik šaltuoju metų laiku. Stipriausias šis sūkurys būna žiemą dėl padidėjusių terminių kontrastų tarp vidutinių platumų ir poliaus.
Kai šis sūkurys yra stiprus, labai maža tikimybė, jog šaltas arktinis oras „įsiverš“ toli į Europą. Šiuo atveju šaltas oras tarsi „užrakintas“ smarkiai besisukančio sūkurio virš poliaus. Kai tik šis sūkurys susilpnėja, tuo pačiu neretai jo centras kiek nutolsta piečiau nuo įprastos padėties, šaltas oras tarsi praranda kontrolę ir tuomet dažnai stebime jo įsiveržimą tolyn į pietus per Europą ir/ar Šiaurės Ameriką. Taigi, susilpnėjęs poliarinis sūkurys aukštai stratosferoje gali kontroliuoti orus prie žemės paviršiaus. Šios atmosferos cirkuliacijos anomalijos prie žemės paviršiaus gali būti kiekybiškai įvertintos naudojant atmosferos cirkuliacijos indeksus, šiuo atveju, Arkties osciliacijos indeksą.
Besikeičiančių orų priežastimi gali būti klimato kaita
Mokslininkų teigimu, labai didelė tikimybė, jog tokio stratosferos sūkurio nepastovumo priežastimi pastaraisiais metais gali būti klimato kaitos padariniai. Būtent pradėjus intensyviau tirpti Arkties regiono ledynams, augant pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūrai, padidėjus sniego dangos Sibiro regione nepastovumui stebime daug daugiau anomalių reiškinių atmosferoje, kurie ir sudaro palankias sąlygas ekstremalių orų formavimuisi. Tikėtina, jog tokiu būdu atmosfera siekia išlaikyti balansą kylant globaliai oro temperatūrai.
“Nuo dvidešimto amžiaus pradžios, paskutiniaisiais dešimtmečiais kelis kartus išaugo ir potvynių, ir sausrų, ir audrų skaičius, o tai yra didžiulius nuostolius nešantys reiškiniai“, – yra sakęs prof dr. Arūnas Bukantis.
Gegužės mėnesį prasideda šiltojo sezono reiškiniai
Įprastai gegužės mėnesį ima maišytis šiltos ir šaltos srovės, todėl atsiranda šiltojo sezono reiškiniai, kurie tikėtina pasibels pas mus nebent gegužės pabaigoje.
„Gegužės mėnesį prasideda škvalai, viesulai, bet turi būti orų kontrastai, turi praeiti šilo oro masės, nes jos maišosi su šaltu oru ir susidaro tie visi tokie, bet artimiausiu metu dar nėra to ėjimo to šilto oro, tai ir tų kontrastų nėra ir tų reiškinių analogiškai. Bet šiaip tai taip, gegužė yra tokių reiškinių, šiemet aš manau, bus jų bet kokiu atveju“,– kalbėjo klimatologas.
