Pasakojimas, kaip asmeninė patirtis ir įgytos žinios išaugina sparnus. „Jeigu dabar laimėčiau milijoną, viską investuočiau į bites – pirkčiau žemę, plėsčiau bityną“, – tvirtina Rimas Tamašauskas.
Tokį jo nusiteikimą lemia ne tik tikėjimas savo verslu, bet ir bičių svarbos pasauliui suvokimas. Juk daugelyje šalių šie naudingi vabzdžiai sparčiai miršta, keldami žmonijai naujas ekologines ir socialines grėsmes.
Užpatentavo prekės ženklą
Visą gyvenimą visuomeninio maitinimo tinkle besidarbuojantis Lentvario gyventojas R.Tamašauskas pernai vasarą užpatentavo prekės ženklą „Į sveikatą“, o šią vasarą žmonėms pasiūlė paragauti ir gėrimo tuo pačiu pavadinimu. Pavadinimas neatsitiktinis. Iš šaltinio vandens, medaus, citrinų ir kai kurių kitų priedų pagal savo paties originalią receptūrą pagamintas gėrimas, kaip tvirtina jo autorius, yra natūralus, be jokių konservantų ar kokių nors kitokių sveikatai kenksmingų priedų. Jis gali būti kelių rūšių, taip pat ir paraugintas, ne daugiau nei 2 proc. alkoholio.
„Prisiminiau laikus, kai gatvėje girdydavo natūralia gira. Tekainavo tris kapeikas. Pagalvojau, kodėl nepadarius kažko panašaus iš medaus“, – gėrimo atsiradimo istoriją pasakoja kūrybingas verslininkas.
Pirmieji vertinimai nudžiugino
Medaus gėrimą numatyta pilstyti į statines, jo siūlyti praeiviams tiesiog gatvėse. Savo barą Trakuose turintis R.Tamašauskas medaus gėrimo pirmiausia pasiūlė savo svečiams ir turistų noriai lankomo senosios Lietuvos sostinės paplūdimio lankytojams.
Žmonių vertinimai nudžiugino ir padrąsino. Svečiai iš užsienio stebėdamiesi tvirtino, kad nieko panašaus savo šalyje nėra ragavę. Gėrimas tiko ir tautiečių skoniui. Buvo tokių, kurie gaivinamojo midaus gėrimo prašė įpilti į butelius ir nešėsi namo.
Praėjusi vasara buvo vėsi, tad firminio gėrimo gamyba rimčiau neįsibėgėjo. Šaltuoju metų laiku paklausos gaiviesiems gėrimams apskritai nėra. Tačiau į ateinančius metus verslininkas deda dideles viltis. Medaus gėrimo gamybos cechas Lentvaryje turėtų pradėti veikti kartu su turizmo sezonu.
Kviečia prisidėti bitininkus
Verslo ateitimi patikėjęs lentvariškis bitininkus kviečia būti dalininkais. Kooperuotis jis nebijo. Kuo daugiau bus pastangų, tuo geriau. Svajoja, kad firminis gėrimas Lietuvoje taptų toks pat populiarus kaip kokakola Amerikoje. Juolab kad nacionalinis produktas yra nepalyginti geresnis, natūralus.
Bičiuliai nespjauna į R.Tamašausko siūlymą tapti partneriais. Nuo minties išplėtoti verslą užsidega ne vieno akys. Ne paslaptis, kad parduoti medų neretai būna keblu. Turguje retas bičiulis turi laiko sėdėti. Klientai atvyksta ne pas kiekvieną į namus, o supirkėjams produktą tenka atiduoti pusvelčiui. Todėl daugelis suka galvą, kaip pelningiau ir greičiau medų realizuoti ar kokia papildoma veikla užsiimti.
Lūžis ir bityne
Kadaise Rimui bitės ne itin rūpėjo. Sveikatą praradęs tėvas perdavė savo turėtas 7 bičių šeimas su savo paties darytais Dadano tipo aviliais, taigi kur besidėsi – teko prižiūrėti. Bitynėlį bičių spiečiais pamažu išplėtė iki 22 bičių šeimų. Tvarkėsi taip, kaip tėvas buvo pamokęs.
Tačiau šiemet tarsi atsivėrė akys, bičių gyvenimas ir bitininkavimas įgijo tikrąjį vaizdą. Lūžį lėmė keli išklausyti kursai bitininkams. Klausydamas autoritetingų pranešėjų paskaitų, bendraudamas su bitininkais, bičiulis ryžosi pradėti bitininkauti kitaip – moksliškai.
Pradės nuo to, kad dabar, tegul ir žiemą, papildomai gydys bites nuo varozės. Kitąmet bityną išskirstys skyriais – kai mažiau bičių, joms užtikrinamos geresnės ganyklos. Pereis prie daugiaaukščių avilių: tinkama bitininkavimo technologija taupo laiką, mažina produkcijos savikainą. Tik svarbu, kad bityno skyriai vienas nuo kito būtų išdėstyti ne per toli, patogiu apvažiuoti ratu.
Krizė – gal gerai?
Permainų ir atradimų metą išgyvenantis lietuvis jaučiasi pakylėtas, o mintyse tarsi savaime gimsta vis naujų idėjų. „Kuriu projektą su folkloro ansambliais – pramogų organizavimo centrą“, – prasitaria. Noras imtis šio projekto kilo matant, kad svečiai iš užsienio Trakuose neturi ką veikti – tik pilį apžiūri, karaimų namus. Rimo idėja patiko ir savivaldybei: kodėl gi nepristačius svečiams lietuvių liaudies šokių bei dainų, lietuviškos virtuvės?
„Krizė, kai pagalvoji, gal ir gerai. Riebalus nuo smegenų nutirpdo, galvoti skatina“, – ekonomiškai nepalankų, tačiau idėjoms generuoti tinkamą metą filosofiškai vertina Lentvario bei Trakų verslininkas.
Irma Dubovičienė
