Giedrė Baltrušytė, LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
Už lietuvio ištekėjusi Baltarusijos pilietė piktinasi, kad Lietuvos migracijos departamento pareigūnai lietuviams ir kitų ES šalių piliečiams taiko skirtingus teisės aktus. Esą dėl dvejopų standartų iš kitų šalių atvykę Lietuvos piliečių sutuoktiniai mūsų šalyje pasmerkiami teisiniam košmarui.
Susitikimai ir išsiskyrimai Vilniaus geležinkelio stotyje jau septintus metus yra sutuoktinių Karolio ir Veranikos kasdienybė. Penkerių bei trejų metų sūnus auginantys lietuvis Karolis ir Baltarusijos pilietė Veranika nuo pat vestuvių mina migracijos tarnybų slenksčius, tačiau siekis gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje atsimuša it į sieną. ES piliečių sutuoktiniai iš trečiųjų šalių turi teisę gauti nemokamą leidimą gyventi Lietuvoje penkerius metus. Bėda ta, kad Lietuvos piliečiams Migracijos departamentas taiko kitą įstatymą.
„Yra du įstatymai. Pagal Lietuvos įstatymą Lietuvos piliečių šeimos nariai gauna leidimą laikinai gyventi vienus metus, už kurį reikia mokėti, reikia tvarkytis visus draudimus ir taip toliau. Daug popierizmo kiekvienais metais. Tam, kad taptum ES piliečiu, tavo vyras turi išsirašyti iš Lietuvos pusei metų į kokią nors kitą ES valstybę ir tada jam grįžus galėsi gauti leidimą gyventi penkeriems metams“, – aiškina už lietuvio ištekėjusi Baltarusijos pilietė Veranika Vyhouskaya.
„Pažiūrėjau ir radau LR Seimo puslapyje, kad ES šalių piliečių šeimos nariams yra suteikiamas leidimas nuolat gyventi 5 metams. Atsispausdinau tą įstatymą, nuėjau į Vilniaus migracinį (skyrių), jį atsinešiau, ten man pakvietė kažkokį direktoriaus pavaduotoją. Jis atėjo ir sako, kad ne – šitas įstatymas jums negalioja, mes taikom kitą įstatymą, kuris yra Lietuvos Respublikos piliečiams. Ir man buvo aiškiai pasakyta, kad šitas įstatymas, kuris taikomas ES piliečiams, negalioja, nes Lietuvoje lietuviai yra Lietuvos piliečiai, o ne ES piliečiai“, – pasakoja Karolis Tamošiūnas, kuris yra vedęs Baltarusijos pilietę.
„Paskaitėme, kad ES (piliečių) šeimos nariai gali gimdyt nemokamai. Atvažiavom, o daktarai apie tai nieko neišmano – man jau įdėjo kateterį į ranką, paguldė ant stalo, apsirengė operacijai, nes aš gimdau, man labai skauda. Ir atbėga lyg buhalteris – ne buhalteris, toks labai protingas žmogelis, ir sako: o jūs žinot, kad turite leidimą laikinai gyventi ir dėl to negalite gimdyti nemokamai?“ – pasakoja V. Vyhouskaya.
Dėl nevienodos skirtingų įstaigų migracijos taisyklių interpretacijos šoko ištiktai gimdyvei, jau apimtai sąrėmių, teko skubiai vykti gimdyti į Baltarusiją. Laimei, sūnus Aivaras net ir po tokios kelionės gimė sveikas, tačiau vietos medikai tai vadino tikru stebuklu, o pati V. Vyhouskaya už jį dėkinga be eilės praleidusiems pasieniečiams.
Jau septynis kartus moteriai buvo išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje vienus metus. Pabandžiusi gauti nuolatinį leidimą kaip dviejų Lietuvos piliečių motina, ji išgirdo privalanti turėti sąskaitoje 12 tūkst. litų, o tokios sumos smulkųjį verslą neseniai pradėjusi moteris neturėjo. Šiuo metu V. Vyhouskaya turi vizą, leidžiančią su šeima Lietuvoje praleisti 90 dienų per pusę metų. Tiesa, be leidimo gyventi Lietuvoje teisės nuolat čia dirbti ji neturi – kaip neturi ir teisės į socialines išmokas ar garantijas. Migracijos departamentas savo kaltės neįžvelgia.
„Ir Lietuvos pilietis, ir ES pilietis, jeigu vyksta į kitą valstybę su savo šeimos nariais, jie turi teisę į tokį vykimą, apsigyvenimą kitoje valstybėje. Jeigu atvyksta trečiosios valstybės pilietis iš savo kilmės valstybės pas Lietuvos pilietį arba pas kitą ES pilietį į jo kilmės valstybę, pavyzdžiui, Belgiją, jis taip pat turės gauti leidimą laikinai gyventi pagal nacionalinę teisę. Tai yra du skirtingi dalykai ir dvi procedūros“, – tvirtina Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Liucija Voišnis.
Migracijos ir užsieniečių teisinės padėties įstatymus išanalizavęs ES teisės ekspertas, advokatas Gytis Kaminskas įsitikinęs, kad Lietuvos migracijos departamento pareigūnai yra neteisūs ir turi pernelyg daug laisvės interpretuoti teisės aktus savo nuožiūra. Advokato teigimu, Lietuvos piliečių diskriminavimas užprogramuotas netobulame užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kurį esą būtina skubiai keisti.
„Iš tikrųjų Lietuvos piliečiai šiuo atveju yra diskriminuojami, ir aš primygtinai siūlau atkreipti dėmesį į įstatymo nuostatas, kurios prieštarauja tiek LR Konstitucijai, tiek ES teisės aktams. Iš tikrųjų Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos, reguliuojančios ES pilietybę, numato, jog ES pilietybė yra papildoma prie valstybės narės pilietybės – t. y. pridedama papildomų teisių ir laisvių. O mes šiuo atveju savo įstatymais apribojame savo piliečių teises, lyginant su užsieniečių teisėmis bei laisvėmis čia, Lietuvos Respublikoje, ir suteikiame pareigūnams gana daug laisvės, ko neturėtų būti taikant įstatymus“, – tikina advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris G. Kaminskas.
Panašioje į Karolio ir Veranikos padėtyje šiuo metu atsidūrę apie 25 tūkst. Lietuvoje įsikūrusių su užsieniečiais susituokusių lietuvių šeimų. Šie žmonės kasmet iš naujo turi stovėti eilėse Migracijos tarnyboje ir teikti pajamų bei kitokias pažymas, o už tai, kad galėtų gyventi šalia savo šeimos narių, artimųjų ir mylimųjų, privalo susimokėti.
