Birželį tokiu metu vidudienį kepino saulė, temperatūra siekė daugiau nei 30 laipsnių karščio. Ir paplūdimys prie žaliųjų ežerų buvo sausakimšas. Na, o liepą temperatūra yra daugiau nei dvigubai žemesnė, siekia vos 14 laipsnių.
Nukritusiai temperatūrai į parankę kimba ir lietus. Čia prie ežero sutinkame tik gobtuvą užsimaukšlinusį vienišą žvejį ir ilgesingai į tolį žvelgiantį gelbėtoją. Pilkai nusidažiusios ir centrinės miesto aikštės. Lauko kavinės tuščios, o po Vilniaus senamiestį pasidaryti užsukę atostogaujantys turistai slapstosi po skėčiais.
Jiems šiandieną kuo puikiausia proga susipažinti iš kur gi kilo Lietuvos pavadinimas. Na, o atostogas susiplanavę tautiečiai staiga nutrūkusią vasarą vertina dvejopai. Daliai atrodo, kad klimatas tiesiog nusprendė pajuokauti ir šiluma tuoj pat sugrįš, kiti gi žada prisitaikyti prie tokių orų ir poilsiaus namuose:
„Šalta, siaubas. Planavau prie ežero, bet reikės palaukti karščio. Dabar knygas skaitysiu, filmus žiūrėsiu, vaikščiosiu į parodas."
„Neįprasta Lietuvoje bent jau pastaruoju metu matyti tokius karščių šalčių pasikeitimus."
Bet ar vasara jau išties baigėsi? Klimatologai ramina ir siūlo pažvelgti į praeitį. Jei šis birželis buvo vienas karščiausių meteorologinių matavimų Lietuvoje istorijoje, tai vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra tik 18 laipsnių, o ir tokie temperatūrų šuoliai mūsų šaliai yra būdingi, tad tiesiog esame išlepinti pastarųjų metų orų. Visgi laidoti šiltojo sezono nereikėtų. Prošvaistės matyti jau liepos antroje pusėje.
„Dabar turime tokį atvėsimo periodą, kuris ir buvo prognozuotas pirmai liepos pusei, o antroje numatoma, kad temperatūros turėtų būti aukštesnės už daugiametes normas. Dar rugpjūčio pradžia, tai tų šiltų vasariškų dienų turėtumėme sulaukti", – teigė klimatologas Donatas Valiukas.
Visgi tokie temperatūrų pokyčiai gali sutrikdyti ne tik atostogas, bet ir sveikatą. Medikai tikina, kad nors alinantys karščiai ir sekino organizmą, su laiku žmonės prie jo priprato, o štai dabar, termometro stulpeliui dieną nukritus kone 20-iai laipsnių kūnas patiria šoką. Beje, tokios gamtos išdaigos paveikia ir psichiką, sergantiems depresija ar turintiems kitų panašių bėdų, šios dienos žada būti nelengvos.
Organizmas nespėja taip greitai prisitaikyti prie temperatūrų pokyčių ir patiria stresą. Žinoma gali iškilti peršalimo ligų rizika, taip pat paūmėti lėtinės ligos tokios kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, sąnarių ligos. Ir kai kuriems atsiranda nuotaikų svyravimai. Iš tikrųjų įtaką yra pakankamai didelė", – kalbėjo sveikatos centro specialistė Rūta Maceinaitė.
Tuo metu augalijai tokie orai yra gana dėkingi. Štai Vilniaus universiteto botanikos sodo atstovė Gitana Štukėnienė sako, kad gamta savo juodąjį darbą jau spėjo nudirbti. Per mėnesį trukusią sausrą dalis gėlių ir želdinių gerokai apdegė, o kai kuriems karštis ir drėgmės stoka smogė nespėjus užaugti, tad jie kur kas mažesni nei įprasta. Dabar gi orai gausesni lietaus, o ir temperatūra saugi – nenukrintanti iki minusinės.
Sausros atveju yra didesnis stresas nei temperatūra. Jos pažemėjimas yra geriau, nei minusinė. Jei tarkime 10 laipsnių šilumos, tai nieko, svarbiausia, kai yra drėgmė. Kai jos nėra ir temperatūra aukšta – augalams yra sunkiau", – tikino botanikos sodo atstovė Gitana Štukėnienė.
Medikai primena, kad temperatūrų ir slėgio pokyčiai labiausiai paveikia vaikus, kurių termoreguliacinė sistema dar nėra pakankamai susiformavusi bei vyresnio amžiaus žmones.
