Tradiciškai apie pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, teigiama Registrų centro pranešime.
„Praėję metai būsto rinkoje buvo aktyvūs, o metų pabaigoje stebėjome spartų būsto sandorių ir kainų augimo šuolį. Paskutiniais mėnesiais pademonstruotas spurtas leido kilstelėti ir metinius augimo rodiklius“, – pranešime sakė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Naujų butų pardavimų apimtys sudarė 525 mln. eurų, senos – 1,07 mlrd. eurų, naujų namų – 221 mln. eurų, senų – 296 mln. eurų.
Preliminariais duomenimis, pernai naujos statybos butai Vilniuje brango 3 proc. iki 1644 eurų už kv. metrą, senos – 6 proc. iki 1462,5 euro, naujos ir senos statybos namai – atitinkamai 5 proc. iki 1021 euro ir 10 proc. iki 1093 eurų už kv. metrą.
Registrų centras skaičiuoja, kad pernai sostinėje parduota 12 tūkst. butų ir 981 namas. Vidutiniškai kas trečias Vilniuje įsigytas butas buvo naujos statybos.
Kituose šalies didmiesčiuose vidutinė naujos statybos buto kaina siekė 1223 eurus – 5 proc. daugiau nei 2018 metais, o senos statybos bute – 880 eurų, arba 7 proc. daugiau. Vidutinės naujų gyvenamųjų namų kainos didmiesčiuose didėjo 7 proc. iki 801 euro už kv. metrą, senos – 17 proc. iki 644 eurų.
2019 metų ketvirtąjį ketvirtį bendra būsto rinkos apyvarta sudarė 593,5 mln. eurų, iš kurių naujų butų pardavimams teko 185,5 mln. eurų, senų butų – 267 mln. eurų, naujų namų – 65,5 mln. eurų, senų namų – 72 mln. eurų.
