185 litai - tokia suma gali sužlugdyti gyvenimą. Taip jau atsitiko ne vienam klaipėdiečiui, metų metus nesėkmingai laukusiam socialinio būsto.
Jų gyvenimo planus bei svajones pasmerkė įstatymas ir šalies Vyriausybė, nustačiusi pajamų ir turto dydžio ribas, nuo kurių priklauso, ar asmuo gali būti įrašytas į socialinio būsto nuomos laukiančiųjų eiles.
Klaipėdiečio Roberto Bumblausko keturių asmenų šeima, gyvenanti 18 kvadratinių metrų ploto bendrabučio tipo kambarėlyje, beveik 10 metų laukusi socialinio būsto jo greičiausiai negaus.
Priežastis - turimo būsto vertė 185 litais viršija Vyriausybės nustatytą ribą.
Dėl analogiškų atvejų jau nerimauja ir uostamiesčio valdininkai. Jie ne kartą rašė raštus Aplinkos ministerijai, rengusiai valstybės paramos būstui įsigyti įstatymą, inicijavo apskrito stalo diskusijas.
Savivaldybės Socialinio būsto skyrius kreipėsi ir į miesto Tarybą su prašymu leisti neišbraukti iš eilės 6 klaipėdiečių, kuriems tie keli šimtai litų tapo nuosprendžiu. Suprasdami situacijos absurdiškumą, Klaipėdos politikai prašymą patenkino.
Vyriausybės įkaitai
Dviejų vaikų tėvas klaipėdietis R. Bumblauskas į eilę lengvatinei paskolai būstui įsigyti, kurios būdavo suteikiamos jaunoms šeimoms, buvo įrašytas prieš 22 metus.
Bėgo metai, vienas iš vaikų sulaukė pilnametystės, be to, Bumblauskai nebeatitiko jaunos šeimos statuso ir iš eilės buvo išbraukti, - dienraščiui pasakojo Robertas.
Tuomet jie buvo įrašyti į kitą eilę - socialiniam būstui gauti. Kai iki įkurtuvių liko visai nedaug - tik pristatyti turto ir pajamų deklaraciją, lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia: Bumblauskų turto vertė 185 litais viršija nustatytą ribą - 45 tūkst. Lt. Tokiu atveju išnuomoti socialinį būstą nėra teisinio pagrindo.
”Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad į tokią pat situaciją yra patekę ir daugiau klaipėdiečių. Vienas iš jų - buvęs „Smiltelės“ globos namų auklėtinis Robertas Janušauskas.
Dirbančio ir nuomojančio butą vaikino metinės pajamos 700 litų viršijo Vyriausybės nustatytą 12 000 Lt sumą. Vadovaujantis Valstybinės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, asmenys, kurių metinės pajamos šią sumą viršija, netenka teisės į socialinio būsto nuomą ir turėtų būti išbraukiami iš eilės.
Bandydamas įsitekti į ribas gerai besimokantis vaikinas net buvo atsisakęs stipendijos universitete, tačiau ir tai nepadėjo.
Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus specialistai negali pakeisti situacijos - privalo laikytis įstatymo. Nepaisant to, tokių uostamiesčio gyventojų iš eilių neišbraukia, kaip to reikalauja įstatymas, o laukia, kol bus priimtos jo pataisos arba pakeistos Vyriausybės nustatytos ribos.
Palietė tik daugiavaikius
Valstybinės paramos būstui įsigyti arba išsinuomoti įstatymas galioja nuo 2003 metų. Per šį laikotarpį Vyriausybė tik 2 kartus peržvelgė bei pakeitė turto ir pajamų ribas.
Antrąjį kartą - pernai vasarą, tačiau pakeitimai palietė tik vieną grupę žmonių - daugiavaikes šeimas.
Šiuo metu teisės į socialinį būstą netenka asmuo, jei jo turto vertė viršija 25 tūkst. Lt, o metinės pajamos - 12 tūkst. Lt ribą.
2-3 asmenų šeimos ribos - atitinkamai 45 tūkst. Lt ir 24 tūkst. Lt.
4 asmenų ir didesnei šeimai po pernykščio pakeitimo nustatyta riba - 7 tūkst. Lt metinių pajamų vienam šeimos asmeniui ir 20 tūkst. Lt turto vertė, taip pat išdalinus kiekvienam šeimos nariui.
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus specialistės Daivos Deimantienės, šalyje kilusi infliacija neparagino Vyriausybės dar kartą peržvelgti nustatytų ribų, nors tai - akivaizdžiai būtina.
Su aprašytais atvejais uostamiesčio Savivaldybė susidūrė, kai skirstė būstus naujai pastatytame name.
„Žinoma, kad skaudu. Žmonės eilėse pralaukia po 10 metų ir staiga sužino, jog negaus. Pramynėme kelius prašydami peržvelgti sumas, tačiau iki šiol - jokio atsakymo“, - kalbėjo D. Deimantienė.
Šiuo metu eilėse socialiniam būstui gauti įrašyti dar 1234 asmenys.
Jau susirūpino
Aplinkos ministerijos Būsto skyrius kitą savaitę ketina Vyriausybei pateikti svarstyti du nutarimus, susijusius su nustatytos tvarkos pakeitimais.
Pirmuoju bus siūloma koreguoti turto ir pajamų ribas, antrasis - dėl valstybės paramos subsidijų šeimoms.
Išsamiau komentuoti pasiūlymus Vyriausybei Būsto skyriaus specialistas Ramūnas Šveikauskas nesutiko, nes nepanoro sužadinti tuščių vilčių laukiantiesiems permainų.
„Mūsų pasiūlymus teks derinti su Finansų ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijomis, pakeitimai paliestų šalies biudžetą, nusprendus keisti ribas, tektų ieškoti finansinių galimybių tam įgyvendinti. Vyriausybė gali nuspręsti, jog pakeitimai nereikalingi, tuomet viskas liks taip, kaip buvę“, - svarstė R. Šveikauskas.
Jo teigimu, siūlyti pataisas ministerija nusprendė dėl visos puokštės priežasčių - nuolat gaunamų skundų ir kylančios infliacijos.
„Požiūris į šią problemą – biurokratiškas“
Seimo narys Vytautas GRUBLIAUSKAS
Vyriausybės ir tam tikrų Seimo komitetų požiūris į šią problemą, švelniai tariant, nerangus, o jei atvirai - biurokratiškas. Dėl pajamų ir turto ribų pakeitimo inicijavau ne vieną svarstymą, o pataisas siūliau pernai. Tada „gavau į skudurus“ - esą Vyriausybė pati spręs, ar pataisos būtinos, klausimas esą bus sprendžiamas „kompleksiškai“ ir jei nutars, kad reikia, - tai išsivers be mano patarimų. Ši spraga įstatyme daugumos žmonių nepaliečia, todėl artėjant rinkimams greičiausiai bus nustumta į kampą. Ketinu ir toliau domėtis, ar klausimas juda į priekį, negalima žmonėms užkirsti vienintelio kelio į valstybės paramą. Dėl nustatytų ribų dažnai nukenčia biudžetinių įstaigų darbuotojai, jų atlyginimai vargani, tačiau žmonėms nusprendus išsinuomoti socialinį būstą, pasirodo, jog jie „pakankamai uždirba“, todėl yra iš eilės išbraukiami.
