Lietuvių pilietinę tapatybę tiriantys Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ekspertai pastebi, kad mūsų visuomenėje vyrauja atvira, vakarietiška pilietybės samprata. Devyni iš dešimties lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.
Tai parodė PVI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų birželio 7-10 dienomis atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimas vyko 19 miestų ir 60 kaimų, buvo apklaustas 1001 šalies gyventojas.
Absoliuti dauguma lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą tuo atveju, jei asmuo yra įgijęs ir kitos valstybės pilietybę. Į klausimą „Ar norėtumėte, kad Jūsų vaikai ir vaikaičiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, išliktų ir Lietuvos piliečiais?“ teigiamai atsakė 88,1 proc. visų apklaustųjų. Neigiamai – vos 2,8 proc. Likę tvirtino, kad jiems tai nesvarbu (6,1 proc.) arba atsakymo nežiną (3,0 proc.). Būtinybę išsaugoti Lietuvos pilietybę bet kuriomis aplinkybėmis labiau pabrėžė moterys (90,1 proc.), mažiausias – iki 300 litų – pajamas šeimos nariui gaunantys žmonės (92,7 proc.), kaimo gyventojai (92,5 proc.). Už pilietybės išsaugojimą pasisakė kiek mažiau rusų (72,6 proc.) ir lenkų (82,1) kilmės lietuvių. Tuo tarpu net 89,6 proc. lietuvių kilmės gyventojų teigė norintys kad jų vaikai ir vaikaičiai Lietuvos pilietybę išsaugotų.
Dauguma apklaustųjų neigiamai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą, išaiškinusį, kad Lietuvos piliečiai negali kartu turėti ir kitos valstybės pilietybės. Net 55,9 proc. lietuvių tvirtino, kad toks sprendimas Lietuvos valstybei turės neigiamų pasekmių. Kad šio sprendimo pasekmės bus teigiamos, manė tik 8,5 proc. apklaustųjų. 22,0 proc. prisipažino atsakymo nežiną, 13,6 proc. – kad jiems tai nesvarbu. Neigiamas Konstitucinio Teismo sprendimo pasekmes labiau akcentavo žmonės iki 29 metų (63,5 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys (64,7 proc.), Vilniaus gyventojai (65,3 proc.).
Neigiamai vertinantys Konstitucinio Teismo sprendimą yra įsitikinę, kad dėl jo „Lietuvos valstybė ir tauta praras daug savo piliečių“ (68,4 proc.), kad yra „pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės“ (59,6 proc.). Daugiau kaip pusė teigiamai vertinančių teismo sprendimą (8,5 proc. visų apklaustųjų) tikisi, kad „jis sustabdys Lietuvos gyventojų emigraciją“, o trečdalis mano, jog „piliečiai, turintys dvigubą pilietybę, kelia pavojų Lietuvos valstybei“.
Didžioji dauguma lietuvių – 78,0 proc. - yra įsitikinę, jog Seimas turėtų priimti sprendimą, kuriuo užtikrintų, kad Lietuvos pilietybę bet kuriomis aplinkybėmis išsaugo Lietuvos piliečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Kad Seimas to daryti neturėtų, mano vos 5,9 proc. gyventojų, o 16,1 proc. teigė nežiną, kaip Seimui derėtų šiuo klausimu apsispręsti. Būtinybę parlamente įteisinti Lietuvos pilietybės išsaugojimą ypatingai pabrėžė moksleiviai ir studentai (86,0 proc.) bei bedarbiai (85,7 proc.).
Pasak apklausos duomenis apibendrinusių PVI ekspertų, Lietuvos visuomenėje vyrauja atviros pilietybės supratimas. Tyrimas parodė, kad dauguma lietuvių pasisako už lygias įvairiakilmių šalies piliečių teises bei už Lietuvoje gyvenančių piliečių ir užsienio lietuvių teisinę lygybę. Į klausimą „Ar lietuvių kilmės piliečiai turėtų Lietuvos valstybėje turėti daugiau teisių?“ net 57,6 proc. gyventojų atsakė neigiamai. 32,5 proc. apklaustųjų tokiai pozicijai pritarė, 9,9 proc. pozicijos šiuo klausimu sakėsi neturį.
Net 62,4 proc. apklaustųjų tvirtino, kad „užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų turėti tokias pat teises Lietuvos valstybėje kaip ir Lietuvoje gyvenantys piliečiai“. Tam prieštaravo 21,4 proc. lietuvių, savo nuomonės neturėjo 16,2 proc. Už lygias užsienio lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių piliečių tieses pasisakė ypatingai daug moksleivių ir studentų (75,4 proc.).
Nemaža dalis lietuvių (46,3 proc.) mano, kad į mūsų šalį atvykę gyventi nelietuvių kilmės užsieniečiai galėtų įgyti Lietuvos pilietybę išlikdami ir kitų valstybių piliečiais. 16,0 proc. įsitikinę, kad nelietuvių kilmės užsieniečiai turėtų tapti mūsų šalies piliečiais tik atsisakę kitų šalių pilietybės. Tik 13,8 proc. gyventojų teigia, kad nelietuvių kilmės užsieniečiams Lietuvos pilietybė išvis nesuteiktina. 24 proc. apklaustųjų prisipažino šiuo klausimu nuomonės neturį.
