Totalitarinių režimų vykdytų nusikaltimų įvertinimo renginyje Briuselyje, Lietuvai bei kitoms postsovietinėms valstybėms mestas iššūkis - Europos Komisijos (EK) Teisingumo, laisvės ir saugumo direktorato vadovas Jonathan Faull, nedalyvavęs visuose svarstymuose, vienašališkai sudėliojo išvadas, kurioms nepritarė daugiau kaip pusė renginio dalyvių.
Tokiais įspūdžiais apie Briuselyje vykusius viešuosius svarstymus dėl totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungos (ES) lygiu dalijosi juose dalyvavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas.
Pasak R.Račinsko, viešųjų klausimų turinys buvo „normalus ir pozityvus“, nors buvo matyti tam tikras nuomonių skirtumas tarp senųjų ES šalių ir neseniai prisijungusių valstybių. Atėjus apibendrinimų laikui, Lietuva bei kitos Baltijos valstybės surašė preliminarias išvadas ir po dokumentu surinko apie 40-ties dalyvių parašus iš 70 dalyvavusiųjų iš viso. Tačiau esą nedalyvavęs visame renginyje netikėtai pasirodė J.Faull ir „per 10 minučių sudėliojo keturis pagrindinius akcentus“, kurių pagrindinis leitmotyvas, pasak R.Račinsko, - EK supranta kylančias problemas ir atsižvelgs į naujųjų ES narių siūlymus, jeigu tam neprieštaraus Rusija.
„Mūsų bandymas labai geranoriškai viską daryti, įsiklausyti į jų nuomonę buvo atmestas, tai buvo toks didžiulis spjūvis į veidą visiems, kurie prie to dirbo...“, - apgailestavo R.Račinskas.
„Tai buvo renginys dėl paukščiuko. (...) Jeigu ateina EK departamento generalinis direktorius, kuris nebuvo tame renginyje, ir atsineša savo iš anksto parašytas išvadas, kurios nieko nesako, kurios visiškai neatitinkato renginio turinio ir, atsiprašant, skaito tas išvadas kramtydamas gumą, va tai yra tikras požiūris į mūsų problematiką“, - antrino D.Žalimas, kuris drauge klausė, kam iš viso reikalingi tokie svarstymai, jeigu išvados surašomos iš anksto.
Lietuva yra užsibrėžusi tikslą, kad ES būtų užtikrintas visų totalitarinių režimų aukų vienodo traktavimo ir nediskriminavimo principas, t.y. kad įvertinant totalitarinių režimų nusikaltimus, nuošaly nebūtų paliekamas stalinizmas.
Taip pat norima, kad būtų patvirtinti oficialūs ES šalių raportai dėl totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų padarytos žalos.
Pirmą sykį ES istorijoje vykstančius viešuosius svarstymus surengė EK Teisingumo, laisvės ir saugumo direktoratas. Juose dalyvavo daugiau kaip 100 ekspertų.
2007 metais ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje buvo svarstomas pamatinio sprendimo projektas, kuriame ES valstybėms narėms buvo numatyta pareiga kriminalizuoti nusikaltimus, susijusius su rasizmu ir ksenofobija. Faktiškai šis projektas apėmė nacizmo nusikaltimus, nuošalyje paliekant stalinizmą.
Lietuva pernai balandį Liuksemburge vykusiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime siekė, kad į Tarybos pamatinio sprendimo tekstą būtų įtrauktas ir Lietuvos pasiūlymas vienodai vertinti nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus bei jų vertinimą įtraukti į pamatinį ES sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos. To nepadarius, buvo nutarta surengti papildomus viešus europinius debatus šia tema.
1939 metais Maskvoje pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas - Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis - bei slapti Vidurio Europos padalijimo protokolai nulėmė 1940 metais prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, šimtatūkstantinius šalies gyventojų trėmimus.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacistinė Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Nuo 1940 iki 1953 metų Lietuva dėl sovietų okupacinio režimo vykdytų trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus - iki 1990 metų trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.
