Europos Sąjungos interneto portale, kur skelbiamos visų 27 ES valstybių gyventojų mokamos energetikos kainos, lietuviai, 2009 metais dar turėję neuždarytą Ignalinos atominę elektrinę, vis vien elektros kainų tarifais pralenkė estus ir latvius, niekada neturėjusius atominės. Kodėl Lietuvos gyventojai taip be gailesčio plėšiami?
Jurgis Razma - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas:
- Kodėl mūsų piliečiams elektra brangesnė nei estams ar latviams, nors 2009 metais dar turėjome Ignalinos atominę? Tos priežastys įvairios. Gal negalėčiau teigti, kad mokėjome daugiau...
- Bet tikrai mokėjome daugiau! Yra Europos Sąjungos duomenys. O mes Europos Sąjunga juk be jokių svarstymų tikime?
- Latviai turi daugiau hidroelektrinių, o jų gaminama elektros energija pigesnė. Tos išlikusios hidroelektrinės pastatytos senesniais laikais. O estai turi skalūnų. Tai pigesnis kuras. Tiesa, dabar dėl ekologinių priežasčių estai turi mažinti taršą. Tai irgi kainuoja.
- Bet mes, nors 2009 metais neturėjome skalūnų, turėjome galingą Ignalinos atominę. Kodėl mes vis vien mokėjome už elektrą bangiau nei latviai ar estai, niekada neturėję atominės?
- Ignalinos atominės elektros gamybos kaina iš tikrųjų buvo mažiausia, bet elektros paskirstytojai taikė didoką dedamąją. Taip galėjo elgtis pagal tuo metu valdžiusių socdemų parengtą įstatymų bazę. Todėl paskirstytojai savo laiku gavo didžiulius pelnus. Viršutinė elektros kainos riba neatliko kainas reguliuojančio vaidmens. Juk jau buvo prognozuojama, kad elektra, uždarius atominę, kainuos apie 70 centų. Net iki 1 lito grasinta.
- Bet 2009 metais šalį valdė jau ne socdemai?
- Dabar pelno norma iki 5 procentų. Padėtis pasikeitė. Akcizo mokestis elektrai taip pat netaikomas. Bet elektros gamybos bei importavimo kaina uždarius Ignalinos atominę pasikeitė. Todėl elektra pabrango. Tik ne tiek, kiek buvo gąsdinama.
- O kodėl mes, pasižiūrėję į latvius, nestatome hidroelektrinių? Gaminančių pigesnę elektrą? Kodėl delsiame?
- Hidroelektrinių neskubame statyti dėl ekologinių priežasčių. Branginame gamtą su upėmis. Prie kai kurių upių išlikęs tam tikras kultūrinis, istorinis, gamtinis paveldas. Nenorime pažeisti ekologinės pusiausvyros.
- Tačiau gyventojų piniginių pusiausvyra jau seniai pažeista...
- Sunku pasverti, kiek pigesnė elektros gamyba atpirktų ekologinius nuostolius, jei statytume hidroelektrines. Latvijoje kitoks landšaftas. Sraunesnės upės, jų vanduo krenta iš didesnio aukščio. O Lietuvoje landšaftas lygesnis.
Valentinas Mazuronis - Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas" seniūnas:
- Kodėl gyventojai brangiai mokėjo ir moka už elektrą? O todėl, kad tuo metu valdė tie, kurie valdė skirstomuosius tinklus. Iš Ignalinos atominės pirkdavo mokėdami apie 6 centus elektrą, o visą kitą kainą sudarydavo mokestis už elektros paskirstymą ir paskirstytojų pelnas. Šiurkščiai kalbant, didmenininkams elektra buvo iš tikrųjų pigi. Pigesnė nei Estijoje ar Latvijoje. O mažmeninė kaina, skirta gyventojams, buvo didžiausia. Paskirstytojams buvo sudarytos išskirtinės sąlygos.
- Bet ir dabar elektra vis brangsta. Kodėl niekas valdžioje to brangimo nestabdo?
- O kaip jums atrodo? Pasakykite, kas dabar valdo elektros perdavimą? Turime formaliai elektros energijos rinką, o perkame iš vienos valstybės per gerai žinomus tarpininkus. Vienas - buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių iždininkas, o kiti - dvasiškai artimi. Juk ten akivaizdi giminių struktūra. Tai vienas iš variantų, kodėl elektra tokia brangi. Nors “liūtas" lyg išardytas, bet negalėčiau teigti, kad nekuriamas koks nors “tigras" ar “kregždutė".
