Gimtadienį švenčiantis Rimantas vienoje iš sostinės parduotuvių į vežimėlį prisikrovė alkoholinių gėrimų. Vyras abejoja, ar per pusantrų metų nuo tada, kai sugriežtėjo svaigiųjų gėrimų kontrolė, žmonės pradėjo gerti mažiau:
„Yra įsivežama nemažai iš užsienio, tai bendrame fone turbūt nelabai sumažėjo. Kitas aspektas, turbūt žmonės dabar žino, kad negali nusipirkti nuo 20:00. Prisiperka daugiau ir laiko. Asmeniškai, tikrai, nemažai tokių atvejų žinau."
Pritariančių Rimanto nuomonei alkoholio skyriuje pilna. Žmonės aiškina, kad keičiasi ne gėrimo, o apsipirkimo įpročiai. Vis daugiau gyventojų gėrimus sandėliuoja.
„Jeigu aš, pavyzdžiui, išvažiuoju į užsienį. Tai jeigu čia nupirkčiau du butelius per mėnesį, tai aš jau nusiperku ten kokius 10 butelių, tada, kai daug turi, tai daugiau ir sunaudoji", – teigė pašnekovas.
„Kas nori gerti, tas randa kur išgerti ir ką išgerti. Ir tiktai galbūt daugiau apsinuodijimu", – teigė kitas.
Statistikos departamentas šiemet pavasarį skelbė, kad 2018-aisiais vienam 15-os metų ir vyresniam žmogui tekantis absoliutaus grynojo alkoholio kiekis krito iki 11-os ir 2 dešimtųjų litro. Tai reiškia, kad pernai vienas lietuvis šiemet išgėrė 5-iais puslitriais degtinės mažiau nei užpernai.
Pasirodžius šiems skaičiams nuopelnus sau prisiėmė „valstiečių“ valdžia, kurie teigė, kad toks rezultatas – griežtesnių draudimų pasekmė. Tačiau verslininkai ir mokslininkai mano, kad ši statistika neatspindi realybės ir aiškina, kad realus suvartojamas didesnis.
„Dalis negeriančių netapo didesnė. Didžiausia dalis – tie proginiai, kurie geria kas mėnesį, kas du, jie negeria mažiau. Ta didžioji dalis kiek gėrė, tiek ir geria, net šiek tiek daugiau", – kalbėjo Vilniaus universiteto tyrėja Vita Karpuškienė.
„Yra visos galimybės nuvažiuoti pas kaimynus. Dabar kadangi latviai sumažino akcizą, turbūt pajudės ir į Latviją. Imi automobilį, nuvažiuoji pas kaimynus, prisiperki bagažinę gėrimų ir tada laikai juos namie", – šnekėjo verslininkų atstovas Valdas Sutkus.
Tyrėjų apklausos rodo, kad asmenų išviso nevartojančių alkoholio Lietuvoje mažėja, o girtaujančių asmenų santykis išlieka toks pats. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija su šiais teiginiais nesutinka, aiškina, kad alkoholis Lietuvoje pridaro mažiau problemų.
„Mirtingumas susijęs tiesiogiai su alkoholio vartojimu jis sumažėjo ir ženkliai sumažėjo. 900 žmonių per metus mirdavo, dabar jau matom, kad apie 500-us žmonių miršta. Taip pat turim statistiką, kad ir ligų sergamumas sumažėjo, psichozių skaičius nuo alkoholio sukeltų 24-iais procentais", – aiškino viceministras Algirdas Šešelgis.
Tyrėjai ragina valdžią sekti Latvijos ir Estijos, pavyzdžiu, mažinti alkoholio akcizus. Tačiau finansų ministerija tokių planų kol kas neturi.
