Kartu su rudeniu prasidėjus naujam politiniam sezonui dauguma Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, kad reikalai šalyje pastaruoju metu blogėja.
Taip mano 84 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Ir tai yra 3 procentiniais punktais blogesnis apklausos rezultatas negu rugpjūčio pabaigoje.
15 proc. respondentų padėtį Lietuvoje baigiantis rugsėjui ir prasidedant spaliui vertino kaip gerėjančią. 1 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su vertinimais prieš metus – 2009 metų rugsėjį – manančių, kad situacija pastaruoju metu gerėja, padaugėjo 8 procentiniais punktais, tačiau šie vertinimai dar nepasiekė prieš dvejus metus buvusio lygio. 2008–ųjų rudens pradžioje 77 proc. apklaustųjų teigė, kad reikalai šalyje blogėjo ir 21 proc. nurodė, kad jie gerėjo.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 25–spalio 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, optimistiškiau negu kiti šį rudenį yra nusiteikę jaunimas iki 30 metų, gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, dešiniųjų pažiūrų respondentai bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip gerą.
Dabartine padėtimi šalyje labiausiai nepatenkinti pensininkai, bedarbiai, lenkų tautybės piliečiai, kairiųjų pažiūrų rinkėjai bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.
Toje pačioje viešosios nuomonės apklausoje vertindami demokratijos situaciją, respondentai taip pat buvo kritiški – per mėnesį patenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje sumažėjo 5 procentiniais punktais.
Iš viso esą nepatenkinti jos veikimu teigė trys ketvirtadaliai apklaustųjų – 73 proc.
Penktadalis – 19 proc. – respondentų teigė esą patenkinti demokratijos veikimu. 8 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su vertinimais prieš metus – 2009 metų rugsėjį – šio rodiklio vertinimai nepakito.
Demokratijos veikimu Lietuvoje šį rudenį santykinai labiau patenkinti yra 15–29 metų gyventojai bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina gerai.
Labiausiai nepatenkinti yra gyvenantys rajonų centruose ir mažuose miesteliuose, bedarbiai, lenkų tautybės gyventojai bei kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Gyventojų iniciatyvumas mažėja
Lietuvos gyventojai tampa vis pasyvesni – net 73 proc. šalies gyventojų teigia neužsiimantys jokia visuomenine veikla ir neketina to daryti ateityje. 2008 metais taip teigiančių buvo 70 procentų. Per du metus nuo 11 proc. iki 10 proc. sumažėjo ir tokių, kurie šiuo metu užsiima visuomenine socialine veikla ir ketina ją tęsti ateityje, rodo „Iniciatyvos fondo“ užsakymu atlikta viešosios nuomonės apklausa.
Tyrimo duomenimis, 14 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu neužsiima jokia visuomenine veikla, bet ketina tą daryti ateityje. Prieš du metus taip manančių buvo 2 procentais daugiau (16 proc.).
Pasak „Iniciatyvos fondo“ programų koordinatorės Ingos Smirnovienės, atliekant tyrimą turėta lūkesčių, kad visuomenė tapo aktyvesnė, tačiau sulaukta visiškai priešingų rezultatų. „Bet daug vilčių duoda vis aktyvesniu tampantis jaunimas, kuris „Iniciatyvos fondo“ kasmet rengiamose į iniciatyvumo didinimą orientuotose programose noriai dalyvauja“, – sakė I. Smirnovienė.
Remiantis tyrimu, jaunimas iki 25 metų amžiaus yra aktyviausias – 10,6 proc. tokio amžiaus jaunuolių jau šiuo metu užsiima visuomenine veikla ir ketina tai tęsti, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) ketina tai daryti ateityje.
Pasyviausi yra 56 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai – iš jų tik 7,2 proc. šiuo metu užsiima kokia nors visuomenine veikla ir ketina tai tęsti ateityje. Net 76 proc. šio amžiaus apklaustųjų neužsiima socialine veikla ir neketina to daryti ateityje.
Tiek vyrų, tiek moterų požiūris į visuomeninę socialinę veiklą yra panašus. Tarp šiuo metu neužsiimančių jokia socialine veikla ir neketinančių to daryti ateityje yra daugiausia aukštesniojo, vidurinio arba spec. vidurinio išsilavinimo Lietuvos gyventojų. Aktyvesnė visuomenės dalis gyvena didesniuose miestuose – tarp šių miestų gyventojų 10,5 proc. jau užsiima visuomenine socialine veikla ir dar beveik 18 proc. ketina tuo užsiimti ateityje.
Gyventojų apklausą š.m. rugsėjo pabaigoje atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
