Tyrimų bendrovė „Wellcome Trust“ išleido 2018 m. atliktą tyrimą „Wellcome Global Monitor“, kuriame nagrinėjamas viso pasaulio gyventojų požiūris į mokslą.
Lietuviai – viena iš labiausiai mokslu pasitikinčių tautų
Viename iš tyrime naudotų klausimų gyventojų buvo teiraujamasi, ar jų išpažįstamos religijos tiesos prieštarauja mokslui ir jo atradimams. Lietuvoje taip mano tik 19 proc. žmonių, mažesnį teigiamų atsakymų procentą turi tik Čekija, kuri teigiamai atsakė 12 proc.
Kitose Europos šalyse manančių, kad religija prieštarauja mokslui yra gerokai daugiau. Pirmąją vietą užima Malta su 67 proc., kad religija prieštarauja mokslui mano 66 proc. graikų, 64 proc. italų ir ispanų. Su tokiu teiginiu sutinka 58 proc. vokiečių, 53 proc. olandų, 48 proc. prancūzų ir 44 proc. britų.
Kad religija prieštarauja mokslui aktyviau sutinka ir kaimyninių šalių gyventojai. Šiam teiginiui pritaria 45 proc. estų, 40 proc. lenkų, 37 proc. latvių, 36 proc. baltarusių, 35 proc. rusų.
Taip pat buvo klausiama, jei religija prieštarauja mokslui, kuo žmonės labiau tiki – religija ar mokslu. Šioje kategorijoje Lietuva buvo viena iš labiausiai mokslu pasitikinčių šalių. Įvairiais klausimais religines tiesas, o ne mokslinius įrodymus, pasirinktų 15 proc. lietuvių. Tokį patį procentą turi ir austrai, o už austrus ir lietuvius mokslu labiau pasitiki tik islandai. Tik 11 proc. šios Šiaurėje esančios salos gyventojų labiau pasitiki religija nei mokslu.
Didžiausią palankumą šventųjų raštų aiškinimams, o ne enciklopedinėms tiesoms Europoje išreiškė olandai, 44 proc. šalies gyventojų teikia pirmenybę religijai, o ne mokslui. Nedaug atsilieka britai – 42 proc., norvegai – 41 proc.
Didesnė dalis Lietuvos kaimynų labiau linkusi tikėti religija nei mokslu. Jei mokslas prieštarautų religijai, pastarąją pasirinktų 27 proc. lenkų, 26 proc. baltarusių, 20 proc. latvių, 19 proc. rusų ir 18 proc. estų.
Didesnį pasitikėjimą religiniam mokymui, o ne moksliniams įrodymams teikia tokios islamą išpažįstančios šalys kaip Afganistanas (96 proc.), Gambija (96 proc.), Bangladešas (96 proc.) ar Egiptas (93 proc.) Tačiau religija labiau nei mokslu pasitiki ir didesnė dalis amerikiečių – 60 proc.
Religija neprieštarauja mokslui
„Mokslas nėra tikėjimo objektas. Arba moksliniai duomenys ir įrodymai yra arba ne. Čia nereikia nei tikėti, nei netikėti.“, – portalui tv3.lt sakė pranciškonų kunigas ir vienuolis Arūnas Peškaitis.
Pašnekovo teigimu, mokslas ir religija yra vienas kitam neprieštaraujantys dalykai, nes tai visiškai kitos dimensijos.
„Biblijos tekstas nėra mokslinis tekstas, jis kalba apie egzistencinius amžinuosius dalykus. Jis neaiškina kaip Dievas sukūrė žmogų, jis aiškino kodėl jis sukūrė ir kokia to prasmė“, – kalbėjo A. Peškaitis.
Pasak dvasininko, religijos ir mokslo gretinimas ar lyginimas yra žmonių neišprusimo ar nežinojimo pasekmė.
„Daugybė žmonių negalvoja ar nesistengia suprasti, kas yra religijos ir mokslo skirtis. Jeigu pabandytų suprasti, čia net klausimo neiškiltų dėl to“, – įsitikinęs pranciškonas.
