Atlikėjas Jurgis Didžiulis turi dvigubą, Lietuvos ir Kolumbijos pilietybę. Muzikanto seneliai emigravo iki 1990 m. kovo 11-osios, dėl to Didžiulio šeimos nariai išimties tvarka yra ir Lietuvos, ir užsienio valstybės piliečiai. Atlikėjas pasakoja, kad abi pilietybės jam svarbios, nes vienodai myli tiek Lietuvą, tiek Kolumbiją.
„Aš labai tikiu, kad tu gali mylėti daugiau negu vieną valstybę, daugiau negu vieną tautą. Čia tas pats kaip mylėti daugiau negu vieną roko grupę, arba turėti daugiau negu vieną profesiją. Aš gi nesakyčiau, kad tu esi pusiau daktaras ir pusiau advokatas dėl to, kad baigei ir tas, ir tas studijas“, - sako atlikėjas Jurgis Didžiulis.
Ne visi emigravę lietuviai gali pasigirti turintys dvigubą pilietybę. Po Nepriklausomybės atkūrimo šalį palikę, tačiau jos neužmiršę tautiečiai dažnai verčiami rinktis tarp savo gimtosios ir užsienio valstybės. Dėl to Jurgis mano, kad tikriems patriotams vertėtų suteikti dvigubą pilietybę.
Konstitucinis teismas dukart išaiškino, kad dvigubą pilietybę galima įteisinti tik tautai balsuojant referendume ir keičiant Lietuvos konstituciją. Tačiau emigrantai masinio balsavimo idėjos vis dar kratosi. Užuot raginę visus Lietuvos gyventojus dalyvauti ir palaikyti juos referendume, pasaulio lietuviai vis dar bado pirštais į Seimą.
„Mes esame lietuviai ir mes turime prigimtinę teisę išlaikyti Lietuvos pilietybę, ir kad turime kartu dirbti ir Seimas turi nubrėžti tą kelią. Ir mes jo lauksime“, - sako Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis.
Tokią referendumo baimę lengvai paaiškina aukšta kartelė – norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už pataisą balsuotų daugiau kaip pusė visų Lietuvos rinkėjų, arba 1 300 000 žmonių. Tiesa, Seimo nariams, atrodo, šį kartą drąsos skelbti referendumą netrūksta.
Siekdami nuleisti referendumo kartelę, pasaulio lietuviai parengė net keletą pasiūlymų.
„Trys sąlygos. Viena, elektroninis balsavimas, kuris greičiausiai palengvintų tą referendumo galimybę. Taip pat referendumo įstatymo gal pakeitimas yra galimas, kad ne 1 300 000, o atėjus į referendumą dauguma ir nemažiau negu 2 trečdaliai, užtektų gal šitiek balsų“, - mano Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
Nors Vyriausioji rinkimų komisija ir teisininkai į elektroninį balsavimą, ar balsavimo trukmės ilginimą žiūri palankiai, reikšmingiausią pasiūlymą – žeminti balsų skaičiaus kartelę – kritikuoja.
Kol kas šalies vadovai svarsto, kad optimaliausia būtų referendumą rengti per prezidento rinkimus 2019 metais.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.